Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

5 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
[[Vaizdas:Cocoa powder.jpg|thumb|200px|right|Kakavos milteliai]]
'''Kakava''' - – [[tikrasis kakavmedis|tikrojo kakavmedžio]] (''Theobroma cacao'') [[sėkla|sėklos]], dar vadinamos [[kakavos pupelės|kakavos pupelėmis]], iš jų pagaminti milteliai [[konditerijos gaminiai|konditerijos gaminiams]] bei iš šių miltelių gaminamas [[gėrimas]].
 
[[Kakavmedis|Kakavmedžiai]] (''Theobroma'') auga [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Afrika|Afrikoje]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Šri Lanka|Šri Lankoje]].
Kakavos pupelėje yra:
* 11,5 % baltymų
* 9,0 % celiuliozės (ląsteliena)
* 7,5 % krakmolo
* 6,0 % biologiškai aktyvių (spalva suteikiančių, karčiųjų ir kt.) medžiagų
* 5,0 % vandens
* 2,6 % mineralinių medžiagų ir druskų (tarp jų  – magnio bei geležies)
* 2,0 % organinių rūgščių ir skonį suteikiančių medžiagų
* 1,2 % teobromino ([[alkaloidas]])
* 1,0 % įvairų cukrų
* 0,2 % [[Kofeinas|kofeino]]
* B grupės ir E vitaminų
 
Antioksidantų kakavoje beveik dvigubai daugiau, nei raudonajame vyne ir triskart daugiau, nei žaliojoje arbatoje.
Dėl antioksidantų poveikio sveikatai mokslininkai vis dar ginčijasi. Tačiau jau yra rimtų laboratorinių ir eksperimentinių duomenų, kad šios medžiagos lėtina vėžinius procesus ar net neleidžia jiems prasidėti. Be to, nustatyta teigiama įtaka širdies būklei ir kitiems su amžiumi susijusiems pakitimams. Patys aktyviausi iš antioksidantų, pasirodė esą polifenoliai. Tyrinėti jie pradėti tik visai neseniai. Kakavoje jų gausu, randama vynuogėse, kitose spalvotose uogose, vyne.
 
Stearino rūgštis, sudaranti trečdalį šokolade esančių riebalų (kakavos sviesto) mažina bendrą cholesterino kiekį kraujyje, mažina blogojo (LDL) ir didina gerojo (HDL) cholesterino kiekį. Kakavos svieste esančios medžiagos mažina trombozės riziką.
 
== Gamyba ==
[[ImageVaizdas:Chuao 004.JPG|thumb|right|200px|Kakavos sėklų džiovinimas]]
Išimtos iš sunokusio kakavos vaisiaus sėklos [[fermentacija|fermentuojamos]] kartu su ant jų esančiu minkštimu. Rūgimo metu pupelių viduje pakilusi temperatūra nutraukia gyvybinius procesus, o susidarę organiniai junginiai suteikia pupelėms skonį. Fermentuotos pupelės džiovinamos - – kad jose liktų kuo mažiau drėgmės ir jos negestų. Be to, išdžiovintos kakavmedžio sėklos perrenkamos.
 
[[šokoladas|Šokoladui]] ir kakavos milteliams gaminti kakavos pupelės skrudinamos, lukštenamos ir smulkinamos. Tada spaudžiamas [[kakavos sviestas]]. Kakavos milteliai gaunami sumalus masę, likusią išspaudus [[kakavos sviestas|kakavos sviestą]]. Kad kakavos milteliai geriau pasiskirstytų skystyje, jiems gaminti skirta masė alkalizuojama - – dažniausiai apdorojama kalio karbonatu. Paprastai gaminami 20-22% riebumo kakavos milteliai, tačiau galima pagaminti ir visiškai nuriebintus. Tirpiems kakavos gėrimams skirti milteliai dar apdorojami vandens garais, maišomi su lecitinu ir cukrumi. Stiklinėje tirpaus kakavos gėrimo ištirpusio cukraus kiekis gali prilygti 6 gabalėliams.
Gera kakava turi būti ruda, be pilkų nuosėdų, milteliai smulkūs, sausi, be gumulėlių, malonaus kvapo, be šarmo prieskonio ir pašalinių medžiagų (kakavos lukštų, miltų ar pan.).
 
{| class="wikitable" style="float; width:250px;"
|-
! colspan=2|Tūkstančiai tonų <br /> (2008  m.)
|-
| {{Flag|Dramblio Kaulo Krantas}} || style="text-align:right;"| 1370
 
== Literatūra ==
Stephen T. Beckett, The Science of Chocolate, Royal Society of Chemistry; 2008
 
== Taip pat skaitykite ==