Aminorūgštys: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Aminorūgščių funkcija baltymuose ==

Aminorūgštys panaudojamos tartum įvairių formų plytelės statant baltymą. Bendras principas labai paprastas: [[DNR]] turi savyje ketvertainį kodą, kurio trys [[DNR]] bitai (dar vadinami „kodonais“) koduoja vieną rūgštį sekoje. Papildomi „start“ ir „stop“ kodonai nurodo, kad vienas baltymas baigtas ir kad metas dekoduoti kitą. Bet turint galvoje tai, jog baltymas – tai ne simbolių eilutė, procesas virsta neįveikiamu uždaviniu net galingiausiems superkompiuteriams. Padedami kitų baltymų ir veikiami cheminių sąveikų, kurias sukelia įvairios papildomos aminorūgščių grupės, baltymai suformuoja tartum vieną kiek galima tikslesnę detalę ląstelei. Paskui baltymas paruošiamas darbui į jį įjungiant papildomas grupes. Papildoma grupe gali būti bet koks kitas elementas: pradedant vitaminu ar reta aminorūgštimi ir baigiant metalo jonu. Ji gali būti tiek pasyvi, dažnai padedanti baltymui išsilaikyti savo vietoje ką nors traukdama, tiek aktyvi kaip [[fermentas|fermentuose]]. Užbaigus tokį trijų pagrindinių stadijų gamybos procesą baltymai nugabenami į „darbo“ vietą, kur jau visas baltymas veikia kaip ištisas vienetas. Keli netinkamai baltyme išsidėstę atomai gali visiškai sutrikdyti jo veikimą. Tuomet jis išardomas ir pakeičiamas nauju.

 

== Kitos aminorūgščių funkcijos ==

Nebereikalingos ar su maistu gautos aminorūgštys gali būti panaudotos kaip kuras. Pirmiausiai atjungiama amino grupė, kurios azotas perdirbamas į [[karbamidas|karbamidą]], o likusi C-C grandinė keliauja į tuos pačius ciklus kaip ir [[angliavandeniai]], ir galiausiai lieka anglies dioksidas bei vanduo. Supaprastinta formulė būtų tokia: <br />

RCHNH₂COOH + O₂ -> CO₂ + H₂O + N₂H₄CO <br />

 

== Aminorūgščių klasifikacija ==

Aminorūgštys klasifikuojamos pagal struktūrines, elektrochemines bei fiziologines savybes.

 

 

=== Elektrocheminė aminorūgščių klasifikacija ===

'''Ji paremta šoninio radikalo rūgštinėmis-bazinėmis savybėmis, pagal kurias visos aminorūgštys skirstomos į :'''

* '''rūgščiąsias'''. Šių aminorūgščių molekulių šoniniame radikale yra randama papildomų karboksigrupių (COOH), kurios ir nulemia rūgštines savybes. Tai asparto, glutamo ir aminocitrinų aminorūgštys. Silpnomis rūgštinėmis savybėmis pasižymi ir merkaptoaminorūgštis cisteinas (šoninėje grandinėje turi -SH grupę) ir aromatinė hidroksiaminorūgštis tirozinas (šoninėje grandinėje, benzeno žiede, turi -OH grupę);

* '''bazines'''. Šių aminorūgščių molekulių šoniniame radikale randama guanidino, imidazolo ar papildomų aminogrupių, kurios ir suteikia šoniniam radikalui bazines savybes. Tai lizinas (turi papildomą aminogrupę), argininas (turi guanidino liekaną) ir histidinas (turi imidazolo žiedą);

* '''neutraliąsias'''. Tai visos likusios iš 20 aminorūgštys, kurių šoniniam radikalui nebūdingos nei rūgštinės, nei bazinės savybės. Tai glicinas, alaninas, leucinas, izoleucinas, serinas, treoninas, metioninas, prolinas, hidroksiprolinas, hidroksilizinas ir histidinas.

 

 

=== Fiziologinė aminorūgščių klasifikacija ===

Ši aminorūgščių klasifikacija nėra universali visiems gyviesiems organizmams ir priklauso nuo rūšies.

 

'''Žmogaus fiziologiniu požiūriu aminorūgštys skirstomos į tris grupes:'''

* '''nepakeičiamąsias.''' Šios aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes jos žmogaus organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai. Tai metioninas, valinas, treoninas, lizinas, triptofanas, fenilalaninas, leucinas, izoleucinas;

* '''dalinai nepakeičiamąsias.''' Šios aminorūgštys tampa nepakeičiamosiomis tik intensyvios baltymų biosintezės periodu, pvz., augant organizmui, sveikstant po ligų;

* '''pakeičiamąsias.''' Joms priklauso visos likusios iš 20 aminorūgštys, kurių negaunant su maistu organizmas kurį laiką sugeba pats jas sintetinti.

 

== Aminorūgščių stereochemija ==

Baltymai yra sudaryti iš alfa-aminorūgščių (išskyrus [[glicinas|gliciną]]), turinčių chiralinį centrą, kurio konfigūracija gali būti D arba L. Baltymuose yra randamos tik L-aminorūgštys. D-aminorūgštys gamtoje randamos kai kuriuose antibiotikuose, taip pat bakterijų sieneles sudarančiame [[Peptidoglikanas|peptidoglikane]].

 

== Aminorūgščių fizikinės savybės ==

Aromatinės aminorūgštys sugeria [[UV|ultravioletinius spindulius]]. Triptofano ir tirozino absorbcijos maksimumas yra 280 nm, fenilalanino – 260 nm. Šia aminorūgščių savybe naudojamasi baltymų koncentracijai nustatyti, matuojant sugertį UV spektro dalyje (280 nm).

 

== Aminorūgščių cheminės savybės ==

=== Peptidinio ryšio susidarymas ===

=== Aminorūgštys vandeniniuose tirpaluose ===

Aminorūgštims būdingas [[amfoteriškumas]], jos reaguoja tiek su [[rugštis|rūgštimis]] tiek su [[bazė]]mis. Vandeniniuose tirpaluose, nuo karboksigrupės atskeliamas protonas, kuris linkęs jungtis su aminogrupe. Tokiu būdu aminorūgštis įgauna pavidalą RCH₂NH₃⁺COO^-. Tai labai stipriai dipolinis jonas, vadinamas [[Cviterjonas|cviterjonu]]. Priklausomai nuo terpės [[Vandenilio potencialas|pH]], viena iš grupių daugiau ar mažiau gali vėl neutralizuotis. Negalima griežtai nustatyti, kokį pavidalą iš šių trijų – [[Cviterjonas|cviterjono]], [[Anijonas|anijono]], [[Katijonas|katijono]] – aminorūgštis įgavo tirpale. Jos molekulės nuolat keičia pavidalą, tik pH šį procesą palengvina.

 

 

=== Alfa-aminorūgščių savybės ===

Kaitinant kiek aukštesnėje nei vandens virimo temperatūroje reaguoja su savimi ir susidaro heterocikliniai aminai.

 

== Šaltiniai ==

<references/>

 

== Nuorodos ir šaltiniai ==

* Praškevičius A, Ivanovienė L, Stasiūnienė N, Burneckienė J, Rodovičius H, Lukoševičius L, Kondratas D. '''Biochemija.'''- Kaunas: KMU leidykla, 2003. (knyga);

* Laurinavičius V. '''Organinė ir bioorganinė chemija.'''- Vilnius: Žiburio leidykla, 2002. (knyga);

{{Amino rūgštys}}

{{Commons|Amino acid|no=T}}

 

[[Kategorija:Amino rūgštys| ]]

 

[[ar:حمض أميني]]

[[ka:ამინომჟავა]]

[[ko:아미노산]]

[[la:Acidum aminicum]]

[[lb:Aminosaier]]