Santa Marija (ugnikalnis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: it:Santa María (vulcano)
Eilutė 9:
| Paskutinis išsiveržimas = 2010
}}
'''Santa Marija''' ({{es|volcán Santa María}}, {{quc|Gagxanul}}) - – aktyvus ugnikalnis vakarų [[Gvatemala|Gvatemaloje]], [[Čiapaso Siera Madrė]]s kalnuose, netoli [[Kecaltenangas|Kecaltenango]] miesto. Aukštis 3772  m.
 
Santa Marijos ugnikalnis yra [[Ramiojo vandenyno Ugnies žiedas|Ramiojo vandenyno Ugnies žiede]], susidaręs [[Kokosų plokštė|Kokosų]] ir [[Karibų plokštė|Karibų plokščių]] sandūroje. Manoma, kad ugnikalnis aktyvus jau 30 tūkst. metų. Per tą laiką jis sudarė aukštą kūgį, virš aplinkinės plynaukštės iškylantį 1400  m. Kūgio tūris 10  km³, sudarytas iš [[bazaltas|bazalto]] ir [[andezitas|andezito]].
 
== 1902  m. išsiveržimas ==
 
Pirmas šaltiniuose užfiksuotas Santa Marijos įsiveržimas įvyko [[1902]]  m. Iki tol bent 500  m. (galbūt kelis tūkst. metų) jis buvo snaudžiantis. 1902  m. sausį prasidėjo seisminis aktyvumas, balandį įvyko smarkus [[žemės drebėjimas]]. Išsiveržimas prasidėjo [[spalio 24]] d. Per kelias dienas Santa Marija išliejo 5,5  km³ [[magma|magmos]]. Tai buvo vienas galingiausių XX a. ugnikalnių išsiveržimų ir galia nusileido tik 1991  m. [[Pinatubas|Pinatubo]] išsiveržimui. [[pemza|Pemzos]] gabalai krito 273 000  km² plote, o vulkaninės dalelės pasiekė [[San Franciskas|San Franciską]] (už 4000 km). Išsiveržimas paliko 1  km skersmens ir 300  m gylio [[krateris|kraterį]].
 
Kadangi ugnikalnis tūkstantmečiais buvo neaktyvus, gyventojai nesuprato seisminio aktyvumo, kaip būsimo išsiveržimo ženklų. Pačio išsiveržimo metu žuvo bent 500 žmonių, dar daugiau mirė po dėl nelaimės kilusio [[maliarija|maliarijos]] protrūkio.
Eilutė 21:
== Santjagitas ==
 
Po 1902  m. išsiveržimo ugnikalnis 20 metų snaudė. [[1922]]  m. naujai susidariusiame krateryje prasidėjo vulkaninis aktyvumas, magma išmušė [[vulkaninis kupolas|vulkaninį kupolą]], vadintą Santjagitu (''Santiaguito''). Dabar Santjagito kūgis pasiekė 2500  m aukštį ir yra 1  km³ tūrio. Šis kūgis yra aktyvus. Nors dauguma Santjagito išsiveržimų buvo gan ramūs, tačiau [[1929]]  m. išsiveržimo metu dalis kupolo sugriuvo ir sukėlė [[piroklastų srautas|piroklastų srautą]], dėl kurio žuvo ~5000 žmonių.
 
Lietinguoju metu nuo Santa Marijos šlaitų neretai leidžiasi smarkūs [[laharas|laharai]]. Jie jau du kartus sugriovė El Palmaro miestelį. Ugnikalnio [[lava|lavoje]] gausu [[silicis|silicio]], todėl ji slenka lėtai ir daug žalos nepadaro. Yra tikimybė, kad gali sugriūti pagrindinis Santa Marijos krateris ir sukelti milžinišką nuošliaužą.
 
== Nuorodos ==
* [http://www.volcano.si.edu/world/volcano.cfm?vnum=1402-03= Smithsonian Institution informacija]
 
[[Kategorija:Gvatemalos ugnikalniai]]