Gavėnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atšauktas naudotojo 88.222.222.54 (Aptarimas) darytas keitimas 3327453
Eilutė 1:
[[Vaizdas:StMartin43-53.JPG|thumb|200px]]
[[Vaizdas:StMartin43-53.JPG|thumb]]'''Gavėnia''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]] laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai prisiminti. Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti [[Mėsa|mėsiškus]] ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysis ketvirtadienis|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]] m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažinthas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.
'''Gavėnia''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]] laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai prisiminti.
 
[[Vaizdas:StMartin43-53.JPG|thumb]]'''Gavėnia''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]] laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai prisiminti. Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti [[Mėsa|mėsiškus]] ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysis ketvirtadienis|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]] m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažinthassumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.
 
Yra manančių, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškos religijos. Jų tikintieji pavasarį šventė mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo ([[Ozyris|Ozyrio]] [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Adonis|Adonio]] [[Finikija|Finikijoje]], [[Atis|Ačio]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Dionisas|Dioniso]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]]) prisikėlimą. Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.
eilutė 5 ⟶ 8:
Gavėnia minima Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime ([[325]] m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo [[VII a.]]
 
Lietuvoje gavėnia plito su [[krikščionybė|krikščionybe]]. Su šiuo laikotarpiu susiję įvairūs lietuvių liaudies papročiai. <ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], IV t. MELI institutas, Vilnius.</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Krikščioniškos šventės}}