Šibalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:AhPuch.jpg|thumb|200px|Vienas Šibalbos valdovų - – [[Ahpučas]]]]

'''Šibalba''' ({{es|Xibalbá}}) - – požemio karalystė [[majų mitologija|majų mitologijoje]]. Pavadinimas kilo nuo [[majų kalba|majų kalbos]] žodžio ''xibil'' - – išnykti. Pasak mitų, Šibalbos valdovai žmonėms nešdavo ligas ir mirtį. Pavyzdžiui, Šikiripatas ir Kučiumakikas sukeldavo kraujosrūvas, Ach Alpuchas ir Ach Alkana - – [[gelta|geltą]], Šikas ir Patanas - – gerklės kraujosrūvas su mirtinomis išskyromis.

Šibalba buvusi pilna spąstų ir pavojų. Netgi kelias į Šibalbą buvęs pavojingas: reikėję perbristi [[skorpionai|skorpionų]] pilną upę, paskui kraujo upę ir galiausiai [[pūliai|pūlių]] upę. Paskui keliautojas patekdavęs į keturių kelių kryžkelę, kurios tikslas - – apgauti ir įbauginti keliautoją. Kelionėje jį lydėjęs šuo, su kurio pagalba buvo lengviau įveikti kliūtis. Įveikęs visus pavojus keliautojas patekdavo į Šibalbos tarybą, kurios nariais buvo Šibalbos valdovai. Su jais eilėje sėdėdavo ir valdovų iškamšos, kurios būdavo skirtos pažeiminti atvykėlį, kai šis per klaidą jas sveikindavo. Paskui atvykėlis būdavo sodinamas ant suolo, kuris iš tiesų buvęs krosnimi maisto gamybai. Taip Šibalbos valdovai linksmindavosi iš svečių prieš siunčiant juos į mirtinus išbandymus.

Archeologai, vadovaujami [[Guillermo de Anda]], [[Jukatano pusiasalis|Jukatane]] aptiko požemių [[labirintas|labirintą]], jungiantį 14 urvų, kuris galėjęs simbolizuoti kelią į Šibalbą. Mokslininkų manymu labirintas galėjęs būti įrengtas klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu ([[250]]–[[900]]  m.). Seniausi urvo radiniai datuojami [[1900]]  m. senumo, tačiau kiti vėlesni. Manoma, kad požeminiuose urvuose galėję vykti [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimo]] ir luošinimo ritualai, siekiant patenkinti dievus. Tai liudija požeminiuose urvuose randami nužudytų žmonių palaikai.

* „[[Iliustruotasis Mokslas]]“, 2009  m. kovas