15:53, 25 spalio 2010 versija taisyti 62.232.224.33 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		10:44, 4 gegužės 2011 versija taisyti anuliuoti Opalas (aptarimas \| indėlis) 4 496 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Sekacz.jpg\|~~frame~~thumb\|200px\|Šakotis]] [[Vaizdas:Gateau-broche-Arreau.jpg\|thumb\|200px\|Kepimo procesas]] '''Šakotis''' ~~(kartais~~ – ~~''bankuchenas'')~~aukštas –šakotas tuščiaviduris ~~šakotas~~[[konditerija\|konditerijos]] [[kepinys]],. ~~tradicinis~~Tradicinis [[Lietuvių valgiai\|lietuvių]] ~~ir lenkų~~ [[patiekalas]], vienas dažniausių [[vestuvės\|vestuvėms]] ruošiamų [[desertas\|desertų]]~~. Į [[tešla\|tešlą]] dedama labai daug kiaušinių (30-50 kiaušinių kilogramui [[miltai\|miltų]]), tešla specialioje [[krosnis\|krosnyje]] varvinama ant besisukančio pagrindo~~. Šakotis yra vokiečių [[kulinarija\|kulinarinio]] gaminio [[baumkuchenas\|baumkucheno]] atmaina., kartais vadinamas ''~~Baumkuchenas~~Bankuchenu'' ~~kepamas panašiai,~~nuo ~~bet~~šio jovokiško ~~forma~~kepinio ~~kitokia~~pavadinimo.▼ == Istorija == Jau [[XV amžius\|XV a.]] buvo žinoma apie šakočio kepimą [[Europa\|Europoje]]. Jį kepdavo [[vienuolis\|vienuoliai]], o receptus laikė didelėje paslaptyje. Viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Į [[Lietuva\|Lietuvą]] šakotis atkeliavo [[XX amžius\|XX a.]] pradžioje ir pradėtas kepti [[vienuolynas\|vienuolynuose]], kur gavo „Baumkuchen“ pavadinimą (vokiškai - „medžių lapai“). Šakočio forma primena eglutę, o jo spygliukai atstoja šakeles. Padarius skersinį pjūvį galima suskaičiuoti, kiek kartų pilta tešla. Kepami įvairaus dydžio. Jie yra švelnaus [[skonis\|skonio]], malonaus [[aromatas\|aromato]]. Be tradicinio šakočio egzistuoja ir ''trapusis šakotis'' kur [[kiaušinis\|kiaušinių]] naudojama dar daugiau. == Gamyba == ▲Šakotis yra vokiečių kulinarinio gaminio [[baumkuchenas\|baumkucheno]] atmaina. ''Baumkuchenas'' kepamas panašiai, bet jo forma kitokia. Šakočio [[tešla]]i reikalinga labai daug [[kiaušinis\|kiaušiniai]] (30-50 kiaušinių 1 kilogramui [[miltai\|miltų]]), [[margarinas]] arba [[sviestas]], [[miltai]], [[cukrus]] (arba [[medus]]) ir [[grietinė]]. Pirmiausia su cukrumi išsukamas margarinas (sviestas), po to dedami kiaušiniai, miltai, grietinė ir viskas išplakama. Specialioje [[krosnis\|krosnyje]] ant besisukančio pagrindo arba ant sukamo [[iešmas\|iešmo]] varvinama tešla, kuri čia pat, veikiama krosnies skleidžiamo karščio, stingsta ir skrunda, o likučiai byra ant apačioje esančios skardos. Kepamas 40-45 minutes, po to apipjaustomas. Į šakočius panašius kepinius kepa dar šešiose šalyse: [[Japonija\|Japonijoje]], [[Lenkija\|Lenkijoje]], [[portugalija\|Portugalijoje]], [[Rumunija\|Rumunijoje]], [[švedija\|Švedijoje]], [[Vokietija\|Vokietijoje]].▼ Ruošiant didelei šventei, vestuvėms, šakotis [[glaistas\|apglaistomas]] [[šokoladas\|šokoladu]], papuošiamas [[gėlė\|gėlių]] girliandomis. == Šakočiai kitose šalyse == ▲Į šakočius panašius kepinius kepa ~~dar~~ir ~~šešiose~~kitose šalyse: [[~~Japonija~~Latvija\|~~Japonijoje~~Latvijoje]], [[Baltarusija\|Baltarusijoje]], [[Lenkija\|Lenkijoje]], [[~~portugalija~~Vokietija\|~~Portugalijoje~~Vokietijoje]], [[Rumunija\|Rumunijoje]], [[~~švedija~~Vengrija\|Vengrijoje]], [[Portugalija\|Portugalijoje]], [[Švedija\|Švedijoje]], [[~~Vokietija~~Japonija\|~~Vokietijoje~~Japonijoje]]. Nuo lietuviško šakočio lenkiškas ir vokiškas ''Baumkuchenas'' skiriasi tik forma, o kepimas yra panašus. Baltarusiško – bukesni rageliai, puošiamas dideliu [[cukraus pudra\|cukraus pudros]] kiekiu. Lietuvoje šakočių gamyba garsėja [[Strigailiškis\|Strigailiškio]] kaimas [[Ignalinos rajonas\|Ignalinos rajone]]. eilutė 14 ⟶ 32: * [[Baumkuchenas]] == Nuorodos == {{cookbook}}▼ [[http://www.romnesa.lt/sakociai.html]] ~~{{maistas-stub}}~~ [[http://www.diena.lt/dienrastis/miestas/legendomis-apipintas-pyragas-191025]] {{commons\|Category:Sękacz}} ▲{{cookbook}} [[Kategorija:Lietuviška virtuvė]]▼ [[Kategorija:Kepiniai]] ▲[[Kategorija:Lietuviška virtuvė]] [[de:Šakotis]]

Šakotis: Skirtumas tarp puslapio versijų