Majai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: te:మయ నాగరికత
Eilutė 1:
''Šis straipsnis yra apie ikikolumbinę indėnų civilizaciją. Apie jų palikuonis dabartinius majus, žiūrėkite straipsnį [[Majai (tauta)]]
{{Senovės Meksikos istorija}}
'''Majai'''  – [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] tauta, sukūrusi '''Majų civilizaciją'''. Jie gyveno vadinamajame istoriniame-kultūriniame '''Maja regione''' ([[Meksika|Meksikos]] pietuose ([[Čiapas]], Jukatano šiaurė), [[Gvatemala|Gvatemaloje]], vakarų [[Hondūras|Hondūre]] ir šiauriniame [[Belizas|Belize]]). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000  m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo.
 
Prieš ispanų [[kolonizacija|kolonizaciją]] (iki XVI a.) majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir [[teokalis|piramides]], šventyklas, gamino [[auksas|aukso]] ir [[varis|vario]] dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas. Majų kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos.
 
== Geografija ==
{{Regionasd
eilutė 22 ⟶ 23:
Senovinis regionas, kuriame gyveno majai, ir kur klestėjo Majų civilizacija, yra vadinamas '''Maya'''. Jis apėmė dalį dabartinės [[Meksika|Meksikos]], [[Belizas|Belizą]], [[Gvatemala|Gvatemalą]], vakarų [[Hondūras|Hondūrą]].
 
Šis regionas pietuose ribojosi su [[Centroamerika]], vakaruose - – su [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]], [[Oašaka]].
 
Tai - – didžiausias Mezoamerikos istorinis regionas. Dėl to jis pasižymi gamtine įvairove. Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus:
* Pietuose yra Majų aukštumos, kurių didžiumą užima [[Čiapaso Siera Madrė]].
* Į šiaurę nuo jų driekiasi pietinės žemumos, drėkinamos gausių upių.
* Šiauriausiai yra šiaurinės žemumos, pasižyminčios gana permainingu klimatu. Čia yra Puuc kalvų regionas.
 
== Istorija ==
Apie 1500  m. pr. m. e. majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste  – daugiausia augino [[kukurūzai|kukurūzus]], [[Pupos|pupas]] ir [[Moliūgas|moliūgus]].
 
=== Ikiklasikinis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Larger Southern Maya area v3.svg|miniatiūra|250px|kairėje|Pietinė Majų teritorija]]
eilutė 40 ⟶ 42:
 
=== Klasikinis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Tikalas.jpg|miniatiūra|400px|Vienas didžiausių klasikinės Majų civilizacijos miestų - – [[Tikalis]]. Dešinėje pusėje - – Jaguaro šventykla]]
Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900  m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai to meto miestai koncentravosi pietinėse Majos žemumose (dabartinės Gvatemalos žemumose). Svarbiausi miestai: [[Tikalis]] (''Tikal''), [[Uašaktunas]] (''Uaxactún''), [[Kopanas]] (''Copán''), [[Bonampakas]] (''Bonampak''), [[Palenkė (miestas)|Palenkė]] (''Palenque''), [[Rio Bekas]] (''Río Bec''). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln.
 
Iš visų dabar egzistuojančių majų grupių tuo metu pagrindinė grupė buvo [[čolanai]], kurie vieninteliai išvystė [[majų raštas|rašto sistemą]] ir aukštą kultūrą. Jie tuo metu buvo apgyvendinę visas pietines Majos žemumas, o jų [[hieroglifinė majų kalba|kalba]] buvo naudojama kaip ''[[lingua franca]]'' visame Majos regione. Dabartiniai jų palikuonys yra [[čontalai]] ir [[čorti]].
 
=== Poklasikinis laikotarpis ===
Po 900 metų, klasikinė majų civilizacija ėmė sparčiai nykti, didieji miestai ir kulto centrai ištuštėjo ir apžėlė [[džiunglės|džiunglių]] augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išveikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei).
 
Tačiau Majų kultūra persikėlė į šiaurės žemumas [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] pusiasalio šiaurėje. Ten ji koncentravosi ''Puuk'' aukštumose. Čia gyveno kita majų grupė, [[jukatekai]], kurie dabar sudaro didžiumą visų majų. Šioje šiaurinėje kultūroje nuo X a. reiškėsi labai stipri išorinė įtaka iš [[Centrinė Meksika|Centrinės Meksikos]], iš kur kėlėsi nauatliška tauta [[toltekai]]. Šie atsinešė plunksnuotojo dievo [[Kecalkoatlis|Kecalkoatlio]], majų vadinamo [[Kukulkanas|Kukulkanu]], kultą, daug meno naujovių. Toltekai savo sostinę įkūrė [[Čičen Ica|Čičen Icoje]] (''Chichén Itzá''), kuri iki XIII a. pradžios buvo svarbiausias majų miestas.
 
Nuo XIII a. majai jukatekai atkūrė savo nepriklausomybę, ir regione įsigalėjo [[Majapanas|Majapano]] (''Mayapán'') miestas, tapęs jukatekų majų sostine. Kiti svarbūs miestai buvo [[Ušmalis]] (''Uxmal''), [[Tulumas]] ir kt.
eilutė 58 ⟶ 60:
Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų [[konkistadorai]], dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius. Nepaisant to, kad Jukatanas buvo viena pirmųjų vietų, kur ispanai išsilaipino Amerikos žemyne, majų užkariavimas vyko gerokai vėliau.
 
[[Kortesas|Kortesui]] užkariavus Actekų imperiją, [[Pedro de Alvarado]] 1524  m. surengė ekspediciją į Majų aukštumas, kur nukariavo aukštikalnių majų valstybėles, įkurdamas Gvatemalos guberniją. Paradoksalu, bet dauguma vietos majų vietovardžių buvo "perkrikštyti"„perkrikštyti“ į nauatlių kalbą, kadangi būtent [[actekai|nauatliai]] lydėjo Alvaradą jo žygių metu.
 
1526  m. kitas [[konkistadoras]], [[Francisco de Montejo]] pradėjo ir jukatekų užkariavimą. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesėkmingos (1527–28 ir 1531–35), tuo tarpu trečiosios ekspedicijos metu (1540–46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vieną miestą – - T'hoT’ho, kurį pervardino [[Merida]] ir pavertė savo valdų sostine. Įgijęs sąjungininkus Tutal Xiu iš Mani miesto, Montechas užkariavo daugumą jukatekų.
 
Majų užkariavimas labai skyrėsi nuo Actekų imperijos užkariavimo, kadangi majai buvo susiskaldę, todėl čia reikėjo atskirus miestus imti vieną po kito. Nors Jukatano užkariavimas oficialiai baigėsi XVI a. viduryje (1546  m.), iki pat XVII a. pabaigos džiunglių gilumoje egzistavo nepriklausomos majų valstybės, puoselėjusios senąją kultūrą. Paskutinės jų buvo [[Kovojus]] ir icų tautos [[Tajasalis]].
{{Majų miestai}}
 
eilutė 69 ⟶ 71:
{{main|majų raštas}}
Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš [[kalkakmenis|kalkakmenio]] blokų, gausiai išpuoštų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki [[Kristupas Kolumbas|K. Kolumbo]]. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.
 
=== Religija ===
Sistemiškai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie [[1830]]  m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik [[XX amžius|XX a.]] pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų [[religija]], kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas.
 
=== Matematika ir astronomija ===
Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta [[matematika]] ir [[astronomija]]. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo [[0 (skaičius)|nulio]] sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114  m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias [[Mėnulis|Mėnulio]] ir [[Venera (planeta)|Veneros]] pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimus]].
 
== Visuomenė ==