[[Vaizdas:Grad na trawniku z linijka.jpg|thumb|230px|Krušos ledokšniai]]
'''Kruša''' - – meteorologinis reiškinys, kuomet šiltuoju metų laikų iš [[kamuoliniai lietaus debesys|kamuolinių lietaus debesų]] krenta sušalusio [[ledas|ledo]] gabalai (ledokšniai). Susidaro kuomet šiltos stiprios oro srovės vertikaliai pakyla į aukštesnius [[Žemės atmosfera|atmosferos]] sluoksnius, kur [[vanduo]] sušąla į ledo kristalus. Vėliau šie krisdami žemyn susilieja su vandens lašais ir suformuoja ledokšnius. Kalnuotose srityse kruša susidaro dažniau nei lygumose, kadangi [[oro masė]]s, risdamasis per kalnus pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Itin stiprios krušos pasitaiko šiaurės [[Indija|Indijoje]].
Krušos ledokšnių dydis būna nuo 5 mm skersmens iki 2-3 cm, o kartais net iki 15 cm skersmens. Smarki kruša gali padaryti didelių nuostolių - – nusiaubti pasėlius, išdaužyti langus, šiltadaržius, apgadinti automobilius, pastatų stogus, dideli krušos ledokšniai gali sužaloti ar net mirtinai traumuoti žmones.
== Lietuvoje ==
Lietuvoje didžiausia krušos tikimybė būna nuo [[balandis|balandžio]] iki [[spalis|spalio]], bet pasitaiko ir [[kovas|kovo]] ar [[lapkritis|lapkričio]]-[[gruodis|gruodžio]] mėnesiais. Būna metų be krušos, tačiau kartais pasitaiko ir iki 7-10 kartų per metus toje pat vietovėje. Didžiausi Lietuvoje krušos ledokšniai (40-70 mm) krito [[1972]] m. [[birželio 15]] d. Anykščių, Trakų ir Utenos rajonuose<ref>{{TLE|2|413}}</ref>.