Rūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 1:
[[FileVaizdas:San francisco in fog with rays.jpg|thumb|250px|Rūkas apgaubęs [[San Franciskas|San Fransisko]] įlanką]]
[[FileVaizdas:Nebelostfriesland.jpg|thumb|250px|Laukai skendi [[migla|migloje]]]]
[[FileVaizdas:Terragen render02 edit.jpg|thumb|250px|Kalnai skendi ūkuose]]
[[Vaizdas:Heavy mist over lake Kaviskis (Lithuania).jpg|thumb|250px|Rūkas virš [[Kaviškis|Kaviškio]] ežero]]
 
'''Rūkas'''  – [[oras|ore]] susidariusi gausi smulkių [[vanduo|vandens]] [[lašas|lašų]] arba [[kristalas|kristalų]] sankaupa, dėl kurios horizontalus matomumas [[Žemės atmosfera|atmosferos]] priežemio sluoksnyje yra mažesnis nei 1 kilometras. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana. Rūkas, kai matomumas siekia 50  m ir mažiau, vadinamas labai stipriu (tirštu) ir yra labai pavojingas, 50–200  m  – stiprus, 200–500  m  – vidutinis.
 
Rūkas kaip ir [[debesys]] atsiranda, kai ore kondensuojasi vandens [[garai]]. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip -20 °C, rūkas paprastai būna vien iš vandens lašelių. Rūkas, susimaišęs su [[dūmai]]s ir dujiniais atmosferos teršalais, vadinamas [[smogas|smogu]]. Kuo rūkas vandeningesnis (g/m³) ir kuo didesnės jo dalelės, tuo mažesnis matomumas.
 
Rūkams būdingas didelis kintamumas laike ir erdvėje, jų skaičius gali skirtis ir net visai nedidelėje teritorijoje. Reiškinys yra sietinas ne tik su bendrąja atmosferos cirkuliacija, jos savybėmis, bet ir vietiniais veiksniais, t. y. vietovės aukščiu, [[reljefas|reljefo formomis]], [[vandens telkinys|vandens telkiniais]], [[pelkė]]mis, [[šaltinis|šaltiniais]] ir kt., kurių poveikis yra labai svarbus rūko susidarymui. [[ežeras|Ežerai]], pelkės, [[upė|upių]] [[slėnis|slėniai]], šaltiniai yra vienas iš pagrindinių vietinių (spinduliuotinių) rūko susiformavimo veiksnių. Didžiausias rūko dienų skaičius yra susijęs su [[ciklonas|ciklonine]] veikla, kai šiltas oras iš [[atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] užteka ant jau atšalusio Žemės paviršiaus.
 
== Rūšys ==
Pagal susidarymo sąlygas rūkai gali būti: advekciniai, kai oro masės su tam tikra temperatūra ir drėgnumu yra nunešamos į kitą teritoriją, turinčią kitokią temperatūrą ir drėgnumą, spinduliuotiniai, susidarantieji dėl vietovės atšalimo, ypač esant mažai debesuotam orui, ir mišrūs, advekciniai  – spinduliuotiniai, kurie susidaro esant abiem veiksniams. Visi kiti rūkų tipai yra susiję su garavimu, maišymusi, orografija, frontais, pakrančių miestais  – tai dažniausiai yra vietinės reikšmės rūkai.
 
* Radiacinis rūkas susidaro ties sausuma, kai dėl Žemės spinduliavimo dažniausiai giedrą dieną arba ramią naktį oras atvėsta iki [[Rasos taškas|rasos taško]] temperatūros. Saulei patekėjus, toks rūkas greitai išsisklaido, bet žiemą gali išsilaikyti net keletą parų. Radiacinio rūko sluoksnis dažniausiai būna plonas, nuo kelių iki dešimties metrų. Spinduliuotinių rūkų susidarymui palankiausios sąlygos yra didelis paros oro temperatūros ir paklotino paviršiaus temperatūros skirtumas.
* Advekcinis rūkas kyla virš šalto paviršiaus užslinkusiame šiltame ore. Jis gali apimti šimtus tūkstančius kvadratinių kilometrų, neišsisklaido ir dieną. Kuo didesnis oro [[drėgnumas]], kuo labiau skiriasi oro ir Žemės paviršiaus temperatūra, tuo intensyvesnis advekcinis rūkas. Advekcinio rūko storis nuo 100-600100–600 metrų.
 
== Poveikis ==
Eilutė 24:
Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4–6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų. Reikia pažymėti, kad su rūko dienų skaičiumi keičiasi ir rūko trukmė. Kuo daugiau rūko dienų, tuo rūkas turi ilgesnę trukmę. Vidutiniškai ilgiausia vieno rūko trukmė būna antroje rudens pusėje–žiemos pradžioje (pajūryje antroje žiemos pusėje–pavasario pradžioje). Trumpiausiai vienas rūkas trunka pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje (pajūryje antroje vasaros pusėje).
 
Per metus rūkas Lietuvoje vidutiniškai būna nuo 200 iki 670 valandų. Ilgiausiai rūkas tvyro Žemaičių aukštumoje, 550–670 valandų. Trumpiausiai Rytų Lietuvoje ir Sūduvos aukštumoje  – apie 180–220 valandų per metus. Didžioji rūko valandų dalis tenka spalio–kovo mėnesiams. Tik pačiame pajūryje šis laikotarpis užsitęsia iki balandžio mėnesio.
 
== Senolių išmintis ==
* Jei tvyro tirštas rūkas - – oras atšils.
 
== Literatūra ==