Lenkų kilmės rašytojas Džozefas Konradas (lenk. pavardė Józef Teodor Konrad KoženiovskiKożeniowski) gimė 1857 m. gruodžio 3 d. [[Berdičevas|Berdičeve]] (dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijoje), kur praleido dalį vaikystės. Kai jam buvo penkeri metai, Juzefo tėvas – rašytojas ir vertėjas – už dalyvavimą organizuojant [[1863 m. sukilimas|1863 m. sausio sukilimą]] buvo suimtas ir su šeima ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. Motina mirė tremtyje, o tėvas netrukus po to, kai paleistas laisvėn grįžo į [[Krokuva|Krokuvą]]. Čia Džozefą Konradą priglaudė ir išaugino dėdė. Potraukį jūrai jaunuolis pajuto labai anksti. Būdamas septyniolikos metų, jis išvyko į [[Marselis|Marselį]], kur su prancūzų prekybiniu laivu išplaukė į [[Karibai|Karibų]] salas, po to įstojo į anglų prekybinį laivyną ir aplankė [[Indonezija|Indoneziją]], [[Filipinai|Filipinus]] ir [[Kinija|Kiniją]]. Kelionių maršrutai dažnai tapdavo jo romanų ir pasakojimų veiksmo vietomis.
1886 m. Džozefas Konradas gavo Didžiosios Britanijos pilietybę. 1890 m. keliaudamas į [[Kongo Respublika|Kongą]] jis sunkiai susirgo ir dėl smarkaus karsčiavimo buvo išsiųstas atgal. Po kelerių metų su jūreivyste Konradas atsisveikino, apsistojo [[Anglija|Anglijoje]] ir tapo lasivu rašytoju.
