Jurginės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
== Atsiradimo istorija ==
 
Jurginių – krikščioniškosios Lietuvos [[Pavasaris|pavasario]] sutikimo šventė. Dabartinės Jurginių šventimo tradicijos turi daug bendra su [[pagonybė|pagoniškoje]] Lietuvoje švęsta [[Jorė]]s arba Jūrės švente. Lietuvai apsikrikštijus, dalis pagoniškų švenčių [[tradicija|tradicijų]] perėjo į naujas, krikščioniškas, [[šventė|šventes]]. „Vienos iš tokių senovės švenčių yra Jurginės, kurios senovės lietuviams, esant [[stabmeldystė|stabmeldžiams]], vadinosi [[JorėPergubrio]]s švente. Toji šventė buvo švenčiama pavasarį, sniegui nuo laukų nutirpus ir upių ledui išėjus. Dar ir dabar galima išgirsti senų žmonių pasakojimus, liudijančius buvusią senovėje Jorės šventę. Pavyzdžiui, kai pavasarį blogi keliai ir orai, [[žemaičiai]] sako: „Dabar pats tas Šlapjurgis“, o kai pavasarį gyvuliai badauja, o daržinės tuščios, žmonės dejuoja: „Juratėli, Juratėli! Kada sulauksime žolelės?“ <ref>Buračas Balys, Lietuvių kaimo papročiai, Vilnius, Mintis 1993, ISBN 5-417-00597-5 </ref>
Pagoniškoje Lietuvoje [[Jorė]] arba Joris buvo vadinamas pavasario [[Perkūnas]], žadinantis gyvybės jėgas. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, atrakina žemę ir siunčia lietų. Jorė globoja [[Arklys|žirgus]], gyvulius ir žvėrelius. Jorės metu buvo aukojama gėlių, augalų ir visų žolynų [[dievas(mitologija)|dievui]] [[Pergubriui]] (Per grūdžiui).<ref> Trinkūnas Jonas, Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai, Vilnius, Diemedis 2003, ISBN 9986-23-114-0 </ref>