Samanos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+pav.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
 
'''Samanos''' ({{la|Bryophyte}}) – [[eukariotai|eukariotų]] (''Eukaryota'') domeno daugialąsčiai aukštesnieji augalai, neturintys indų. Samanos neturi žiedų ar sėklų ir dauginasi [[vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]] (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai ([[spora|sporomis]]) ir [[lytinis dauginimasis|lytiškai]].
 
'''Samanu augavietes'''
 
Samanos ir kerpsamanes paplitusios dregnuosiuose atograzu, dregnuose vidutinio klimato juostos miskuose, gelo vandens srityse ir pelkese.Tam tikru rusiu samanos randamos ir sausesneje aplinkoje, pavyzdziui, virzynuose.Vasara sios rusys isdziuva ir susitraukia, bet rudieni sugeria vandeni ir vel ima augti.Samanos gali augti ant akmeniniu sienu, uolu pavirsiaus, medziu ir pliko dirvozemio.
 
'''Gyvenimo ciklas'''
 
Samanu gyvenimo ciklui budingos dvi stadijos. Pirmiausia zaliame lapuotame augale (gametofite) susidaro vyriskieji (anteridziai) ir moteriskieji (archegones) lyties organai. Judrios vyriskosios gametos ant augalo pavirsiaus esanciais vandens laseliais plaukia nejudanciu moteriskuju gameru link ir jas apvaisina. Is apvaisintos lasteles issivysto naujas augalas, vadinamas sporofitu, kuris dezuteje uzaugina sporas. Sporos isbarstomos ir is ju isdygsta nauji lapuoti augalai.
 
'''Samanu sandara'''
 
Dauguma samanu yra labai zemos, taciau kai kurios atograzu rusys, kaip antai Dawsonia genties, buna iki 70 cm aukscio.Samanu lapai yra paprastos sandaros – daugumos rusiu susideda tik is vieno lasteliu sluoksnio – ir paprastai buna issideste spirale aplink plona stieba. Rizoidais samanos prisitvirtina prie dirvozemio, uolu arba medzio zieves. Isskyrus geguzlini (Polytrychum sp.) ir giminingas rusis, rizoidai vandens nesiurbia.Vienu rusiu samanose vyriskieji ir moteriskieji lyties organai yra tame paciame augale, kitu rusiu samanoms budingi atskiri vyriskieji ir moteriskieji augalai.
 
'''Pagalveles ir kilimeliai'''
 
Visoms samanu rusims budingas savitas augimo budas. Melsvoji balzgane sudaro tankias, beveik rutulio pavidalo pagalveles. Aukstesnes rusys , tokios kaip geguzlinis, auga laisvais kuokstais. Kitos samanos, kaip antai gojasamane, driekiasi horizontaliai, sudarydamos issisakojanciu samanu kilimeli. Senesni augalai tokiame kilimelyje sunyksta , palikdami jaunesnes sakeles, is kuriu isauga nauji augalai.
 
'''Sporu isplatinimas'''
 
Dauguma samanu dezuciu turi „burna“ , kuria dengia dangtelis. Sporoms subrendoms, dangtelis nukrenta , ir pasirodo dvi arba trys vidun lenktu „dantuku“ eiles, kurios uztveria pravira dezutes „burna“. Sausomis salygomis sie „dantukai“islinksta isoren, atverdami dezutes „burna“ ir leisdami oro srovems isnesioti sporas. Dregni orai, kurie sporoms platinti netinka, privercia „dantukus“ ilinkti vidun ir uzdaryti dezutes „burna“.
 
'''Durpynai'''
 
Durpyna sudaro tanki kiminu ( Spahagnum sp.) danga. Sios samanos auga ten, kur klimatas vesus ir buna daug lietaus. Per simtus metu si danga pasidaro labai stora, su plonu gyvu pavirsiniu sluoksniu, auganciu ant storejancio mirusiu kiminu sluoksnio. Susislege apatiniai sluoksnia suformuoja juosvai rudas durpes.
 
'''Islike durpyne'''
 
Kadangi samanos tikruju saknu neturi, dauguma ju vandeni ir mineralines medziagas siurbia pro lapus. Del to samanos priklauso nuo krituliu, taciau juose yra mazai mineraliniu medziagu. Kad gautu visu jiems reikalingu mineraliniu medziagu, kiminai pasinaudoja tam tikromis cheminemis reakcijomis, kuriu metu kaip salutinis produktas i dirvozemi isskiriama rugstis. Ji sunaikina bakterijas ir taip padeda issaugoti zmogaus bei gyvunu liekanas.
 
'''Kolonistai'''
 
Samanos ir kerpsamanes – tai pirmieji augalai, kurie apsigyvena dregname plikame dirvozemyje. Kadangi isisaknyti joms reikia nedaug arba visai nereikia jokio dirvozemio, jos geba augti ant plikos uolos, medziu zieves ir netgi pastatu. Andrejos ( Andreaea sp.) auga ant kieto , nesvetingo granito. Kai kurios samanos gerai pakencia labai zema temperatura, kuri buna aukstikalniu slaituose, Arktyje ir Antarktyje.
 
 
[[Vaizdas:Samanos1.JPG|thumb|left|250px|Šilo samanų paklotė]]