Majų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S "bėgyje" nevartotinas laiko tarpui reikšti (http://www.vlkk.lt/lit/581) |
|||
Eilutė 1:
{{Mezoamerika}}
'''Majų mitologija'''
== Majų tikėjimo šaltiniai ==
[[Vaizdas:Dresden Codex p09.jpg|thumb|[[Drezdeno kodeksas]]]]
Nepaisant klasikinės majų civilizacijos žlugimo [[X a.]] pr., kai majų gyvenamoje teritorijoje sustojo monumentaliosios architektūros pastatų, šventyklų, bareljefų, [[stela|stelų]] statyba, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, miestai buvo apleisti, pati majų tauta išlaikė ir tęsė savo tikėjimą ir tradicijas. Išlikusius tų tradicijų ženklus galima išvysti architektūros elementuose [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalio]] šiaurėje, kur suklestėjo poklasikinė majų civilizacija. Tiesa, ji buvo smarkiai veikiama centrinės Meksikos slėnių ir Meksikos įlankos pakrantės kultūrų. Pietų žemumų ir kalnuotojo arealo ([[Gvatemala|Gvatemalos]]) majai praktiškai nutraukė visas monumentaliasias statybas, tačiau tikėjimai ir tradicijos išliko ir
Ispanams užkariavus Jukatano pusiasalį majų istorija ir tradicijos tebebuvo perduodamos iš kartos į kartą, tačiau jos vis labiau persipynė su europiečių tikėjimais, [[katalikybė]]s elementais. Didelė dalis šiuolaikinių majų tebetęsia iš savo protėvių paveldėtas tikėjimo tradicijas, netgi ten, kur išplitusi krikščionybė. Krikščionių majų tikėjimuose taip pat gausu senojo tikėjimo elementų.
Iki šių laikų yra išlikusios 4 daugmaž pilnos majų knygos, parašytos ikikolumbiniais laikais ir paskirtos religinei tematikai. Dauguma majų [[rankraštis|rankraščių]] (kodeksų) buvo sunaikinti ispanų [[inkvizicija|inkvizicijos]] kuomet ispanai vykdė majų žemių užkariavimą. Po konkistos dalis išlikusių tekstų buvo perrašyti ar išversti į lotynišką raidyną. Žymiausi tokie religiniai šaltiniai
== Mitologija ==
=== Pasaulio sukūrimas ===
Panašiai kaip [[actekai]] ir [[inkai]], savo klestėjimą pasiekę vėliau, majai tikėjo cikliška laiko prigimtimi visuose bendruosiuose lygiuose (žr. [[majų kalendorius]]). Majai žvelgė į visatą, kaip į eilę erų, šiek tiek trumpesnių nei 5200 metų. Šis laikas buvo dalinamas į 13 mažesnių laikotarpių
Po to prasidėjo dviejų pasaulių laikotarpis, magijos ir herojinių žygių metas, aprašytas Popol Vuh knygoje. Joje pasakojamas [[mitas]] apie praeities didvyrių sūnus-dvynius, kurie paaugę buvo iškviesti į požemių karalystę [[Šibalba|Šibalbą]], dėl to, kad triukšmingai žaidė kamuolio žaidimą. Po siaubingų išbandymų jie buvo nuteisti, tačiau nuo vieno iš jų (kukurūzų dievo) galvos maginiu būdu nėščia tapo Šibalbos valdovo [[Ahpučas|Ahpučo]] duktė Kruvinoji.
Kruvinoji buvo išvyta į Žemę, kur pagimdė kitą legendinių dvynių porą [[Hunahpu]] ir [[Šbalankė|Šbalankę]] (vardai kičių, o ne klasikine majų kalba). Paaugę broliai atliko daug didvyriškų žygių: pirmiausia jie nugalėjo piktuosius brolius ir pavertė juos žmonėmis-beždžionėmis (vėliau jie tapo menininkų, artistų, šokėjų globėjais). Paskui broliai-dvyniai užmušė siaubingą paukštį [[Vukub Kakišas|Vukub Kakišą]]. O paskutinis ir svarbiausias jų žygis buvo pergalė prieš Šibalbos valdovus. Kaip ir jų tėvas, broliai-dvyniai buvo iškviesti į požemių karalystę, tačiau jie atlaikė išbandymus ir galiausiai kamuolio žaidime nugalėjo Šibalbos valdovus. Nepaisant to, jie buvo nuteisti. Bet dangaus dievai brolių pagailėjo ir juos prikėlė. Tada jie su dievų pagalba nugalėjo savo priešus ir prikėlė savo tėvą, kukurūzų dievą.
Į šį mitą dažnai žvelgiama kaip į [[metafora|metaforą]] apie žemdirbystės ciklą ir kasmetinį derliaus atgimimą. Kai majai sodina kukurūzus, jie pasiunčia grūdus į požemio karalystę, tačiau [[kukurūzas]] atgimsta jauno daigo pavidalu. Ši istorija
Pasaulis buvo sukurtas iš [[niekas|nieko]] dievų valia. Dievai [[Tepeu]] ir [[Hukumacas]] (dar žinomas kaip [[Kukulkanas]], actekų [[Kecalkoatlis|Kecalkoatlio]] atitikmuo) laikomi pasaulio sutverėjais. Jie buvo tarpe pirmųjų Žemės gyventojų ir pasižymėjo savo išmintimi. [[Hurakanas]] taip pat egzistavo pasaulio pradžioje, tačiau jam teko menkesnė personifikacija
Kad išlaikytų savo valdžią Tepeu ir Hukamacas nusprendė sukurti tautą, kuri galėtų jiems melstis. Hurakanas atliko kūrimo veiksmą, o Tepeu ir Hukamacas vadovavo. Žemė buvo sukurta, tačiau dievams nesisekė sukurti tautą. Pirmuoju bandymu jie sukūrė žvėris, tačiau šie nesugebėjo melstis savo kūrėjams, todėl buvo išvyti į mišką.
Pradžioje dievai žmogų lipdė iš molio, tačiau jis sutrupėjo, paskui gamino iš medžio, tačiau šie žmonės greitai pamiršo savo kūrėjus. Galiausiai žmonės buvo sukurti iš kukurūzo. Majai kukurūzus laikė ne tik svarbiausiu maisto produktu, bet ir pirmine juos sudarančia [[materija]].
Žmonių paskirtis buvo pildyti dievų užduotis, juos aptarnauti
Kiekviena majų valstybės sostinė turėjo savo pasaulio sutvėrimo versiją, kuri buvo paranki miestą valdančiai dinastijai. Pavyzdžiui, [[Palenkė (majai)|Palenkėje]] [[Pakalis|Hanabo Pakalio]] sūnaus Kano Balamo valdymo meto užrašai Kryžiaus šventykloje byloja, kad likus 8 metams iki buvusio pasaulio pabaigos gimė Pirmasis Tėvas, o per 540 dienų
=== Pasaulio tvėrimas ===
Daugelis [[kosmologija|kosmologinės]] sistemos elementų nėra gerai žinomi, tačiau galima teigti, kad majai, kaip ir daugelis ankstyvųjų visuomenių, visatą skirstė į tris pagrindines erdves: dangų, žemę ir požemio karalystę. Majų [[rojus|dangus]] turėjo 13 sluoksnių ar lygių, kur gyveno skirtingi dievai. Požeminė karalystė [[Šibalba]] buvo sudaryta iš 9 lygių, kur gyveno seni mirties ir blogio dievai. Majai tikėjo, kad į Šibabą po mirties patekdavo daugelis žmonių ir ten būdavo žiauriai kankinami. [[Icamna]] ir [[Kinič Ahau]] karaliavo majų danguje. Naktinis dangus buvo laikomas langu, rodančiu visus antgamtiškus veiksmus. Majai siejo žvaigždynus su dievais ir stebėdami sezoninius žvaigždžių judėjimus rasdavo atsakymus į savo klausimus, kūrė legendas apie dievų gyvenimą, jie tikėjo, kad naktiniame danguje susilieja visi pasaulio lygiai.
Žemę majai įsivaizdavo plokščią ir keturkampę, o kiekvienas kampas turėjęs savitą spalvinę reikšmę: [[rytai]] buvo raudoni, [[šiaurė]]
Klasikinio laikotarpio majų mene Žemė taip pat dažnai vaizduota kaip milžiniško dvigalvio aligatoriaus nugara. Tas aligatorius ilsisi pilname lelijų tvenkinyje. Dangus vaizduotas kaip dvigalvė [[gyvatė]], juolab majų kalboje žodžiai dangus ir gyvatė (''kaan'') tariami taip pat. Žvaigždės vaizduotos kaip tos gyvatės kūno piešiniai.
Eilutė 48:
„Geras“ ar „blogas“ taip pat nepastovios dievų charakteristikos. Šios savybės gali keistis cikliškai, drauge su sezonų kaita. Tas cikliškumas yra vienas svarbiausių visos majų mitologijos elementų.
[[
Vyriausiuoju majų panteono dievu buvo [[Icamna]] (''Itzamna'', „driežo namas“), kuris kodeksuose vaizduotas kaip senis, rašto kūrėjas, mokslo ir išminties globėjas. Jo žmona buvo [[Iščela]] (''Ix Chel'', „ponia vaivorykštė“)
Saulės dievas [[Kinič Ahau]] (''Kinich Ahaw'') kodeksuose vaizduojamas labai panašus į [[Icampu]] ir gali būti, kad tai vienas jo įsikūnijimų (arba, galėjo būti jo tėvas). Kinič Ahau naktį keliaudamas per požemio karalystę virsta siaubingu dievu-jaguaru, kuris dažnai vaizduojamas majų monumentuose.
Jauna, pusiau nuoga moteris, nekartą pavaizduota Drezdeno kodekse, yra jaunoji Mėnulio deivė, jaunasis Iščelos įsikūnijimas, dar vadinamas Iščupa (''Ix Xhup'', „moteris“). Ji turėjo meilės ryšių su keletu dievų.
Žemės galuose įsikūręs keturveidis lietaus dievas [[Čiakas (dievas)|Čiakas]] (''Chaak''). Jo kultą galima atsekti iki [[olmekai|olmekų]] laikų. Čiakas buvo vienas svarbiausių ikikolumbinės majų kultūros dievų, kurio ženklai buvo [[žaibas]] ir [[perkūnija]]. Jo kultas tebegyvuoja iki šių dienų. Keturveidžiais taip pat buvo ir Bakabai, kurių kiekvienas valdė pasaulį ketvirtį kiekvieno 260 dienų laikotarpio.
Be šių dievų, majų panteone taip pat egzistavo socialinių klasių ir profesijų globėjai. Juos valdė Kavilo įpėdinis [[Kukulkanas]]. Jo kultas iškilo poklasikiniu laikotarpiu ir savo klestėjimą pasiekė prieš [[toltekai|toltekams]] įsiveržiant į Jukataną. Kariai turėjo keletą karo dievų, tarpe kurių atsidūrė ir keletas tikrų karvedžių, pasižymėjusių savo užkariavimais. Pirklių ir kakavos (ji laikyta valiuta) augintojų dievas buvo [[Ek Čiuvakas]] (''Ek Chuwah'') su juodu veidu ir ilga nosimi. Taip pat majai turėjo medžiotojų, žvejų, bitininkų, menininkų, artistų, įsimylėjėlių, netgi savižudžių globėjus. Meną globojo žmonės-bedžionės, apie kurių kilmę plačiai rašoma Popol Vuh mite.
=== Požemio karalystė ===
[[
Požemio karalystė [[Šibalba]] (''Xibalba'', „kovos vieta“), tikėtina, buvo devynių lygių. Kiekvienas lygis turėjęs savo valdovą, apie tai byloja legenda apie didvyrius-dvynius, kurie turėję pereiti 9 išbandymų kambarius. Į tą šaltą ir nelaimingą vietą turėję patekti beveik visi mirę majai.
Dauguma rastos majų [[keramika|keramikos]] turėjo laidojimo reikšmę
Įėjimais į Šibalbą laikyti gilios olos. 1979
== Dievų panteonas ==
[[
* [[Аhpučas]] (Ah Puch)
* [[Čiakas]] (Chaak arba Chac)
* [[Icamna]] (Itzamna)
* [[Ištab]] (IxTab)
* [[Iščela]] (IxChel)
* [[Kimis]] (Cimi)
* [[Kukulkanas]] (Кукумац, Gukumatz)
* [[Hurakanas]]
* [[Ek Čiuvakas]] (Ek Chuah)
* [[Sipakna]] (Zipacna)
* [[Jum Kašas]] (Jum Kaash)
* [[Šbalankė]]
* [[Kavilis]]
* [[Senteotlis]]
== Religinės apeigos ==
Skirtingai nuo actekų, majų žyniai nesilaikė [[celibatas|celibato]]. Jų sūnūs sekdavo tėvų pėdomis ir tapdavo žyniais, nors kartais jais galėjo tapti ir antrieji valdovų sūnūs. Žynio titulas Ah Kinas (''Ah Kin''
Kaip jau minėta, majai tikėjo cikliška laiko prigimtimi. Apeigos ir ceremonijos buvo tiesiogiai susijusios su atskirais žvaigždžių ir žemės ciklais, kurie buvo stebimi ir atžymimi kalendoriuose. [[žynys|Žyniai]] interpretuodavo tuos ciklus, pagal juos spėdavo ateitį ar pasakodavo apie praeitį. Jei žynių pranašystės nusimatė netolimoje ateityje, buvo vykdomi [[aukojimas|aukojimai]] siekiant numaldyti dievus. Aukomis galėjo būti nedideli gyvūnai, valdovų nuleistas [[kraujas]], nors gan dažnai vykdytas ir [[žmonių aukojimas]].
Aukojant žmogų žyniui padėdavo keturi senoliai, taip vadinami čiakai (pagal lietaus dievą Čiaką, gyvenantį pasaulio kampuose). Jie laikė aukos kojas ir rankas, o krūtinę atverdavo kitas žmogus, vadinamas Nakumu. Kitu ceremonijos dalyviu buvo čilamas
Kiekvienas majų [[ritualas]] būdavo padiktuotas kalendoriaus, kurio didįjį ciklą sudarė 260 dienų. Datos ir simboliai turėjo svarbią magišką reikšmę. Dažnai sutinkami skaičiai yra 4, 9, 13. Prieš ritualus ir jų metu būdavo griežtas [[pasninkas]], būdavo draudžiama valgyti daugelį produktų, propaguotas lytinis susilaikymas, taip pat tekdavo dalyvauti kūno kankinimo ritualuose, pvz., nuleidžiant kraują iš ausų, skruostų, lūpų, liežuvio, varpos. Kraujas buvo naudojamas stabų apliejimui. Prieš pat ispanų užkariavimą tokie [[stabas|stabai]] buvo apdedami prieskoniais, kaučiuku, rituališkai maitinti. Žmonių aukojimo ritualams buvo parenkami [[vergas|vergai]], nesantuokiniai vaikai, išpirktos našlaitės. Kitą vertus, iki toltekų užkariavimo žmonės aukoti retai, dažniau tam naudoti gyvūnai
Pačios didžiausios ceremonijos vykdavo pasitinkant [[Naujieji Metai|Naujuosius Metus]]. Ši ceremonija vykdavo kiekvienoje majų bendruomenėje penkių paskutinių senųjų metų dienų (bevardžių ir nelaimingųjų) metu. Tada ceremonija keliaudavo specialiu grįstu keliu link stabo, įrengto viename iš keturių miesto kampų. Kasmet būdavo keliaujama vis prie naujo stabo, taip buvo sudaromas 4 metų ciklas. Šis ciklas judėdavo prieš laikrodžio rodyklę. Ten vykdavo pranašavimai apie ateinančius metus. Blogos [[pranašystė]]s būdavo nuvejamos specialių ritualų pagalba, pavyzdžiui, žinoma ėjimo per ugnį ceremonija, kai žyniai bėgdavo per karštą, dar įraudusią anglį.
Be to, visų metų eigoje vykdavo žemės ūkio apeigos, ritulai skirti kitiems svarbiems užsiėmimams
Nors tradiciškai manoma, kad klasikinė majų visuomenė buvo [[teokratija]]
== Nuorodos ==
{{portal|Lotynų Amerika}}
|