Ašva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lamata (aptarimas | indėlis)
papildyta
Lamata (aptarimas | indėlis)
patikslinta
Eilutė 20:
Puikus Ašvos ir [[Stigrė]]s santakos [[kraštovaizdis]] yra būdingas vakarų Žemaičių pietinėms [[moreninė lyguma|moreninėms lygumoms]] ir jis paskelbtas [[Stemplės|Stemplių]] draustiniu (1992). Ji jau nuo [[Inkakliai|Inkaklių]] tilto iki žiočių su savo vaizdingais slėniais priklauso Veiviržo kraštovaizdžio draustiniui ([[1992]]). [[2004]] m. [[rugsėjo 8]] d. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu, visa Ašvos upė įtraukiama į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Ašvos visoje upėje, Lietuvos respublikos įstatymais, saugomi [[Upėtakis|upėtakiai]], [[šlakis|šlakiai]], [[paprastasis kūjagalvis|paprastieji kūjagalviai]] ir [[nėgė]]s. Nuo [[spalio 1]] d. iki [[gruodžio 31]] d. Ašvoje mėgėjiška [[žūklė]] uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais.
 
Ant Ašvos kranto yra buvę 5 [[malūnas|malūnai]]: [[Sauslaukis (Šilalė)|Sauslaukyje]], [[Stemplės]]e, [[Žąsyčiai|Žąsyčiuose]], [[Nautiltė]]je (15 jėgų), [[Stankiškiai (Švėkšna)|Stankiškiuose]] (14 jėgų). Po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] visi malūnai sunyko. Tarpukaryje[[XX a.]] pirmoje pusėje, potvynių metu, upe buvo plukdomi popiermalkė ir rąstai į [[Klaipėda|Klaipėdą]] [[sėliai]]. Upė Ašva (vokiškai ''Aschwa'', ''Aszwa'') pirmą kartą pavaizduota C. Hennenbergerio žemėlapyje ([[1576]] m.).
 
Intakai: