10:06, 2 balandžio 2011 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas ← Prieš tai darytas keitimas		08:45, 29 balandžio 2011 versija taisyti anuliuoti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 31: }} [[Vaizdas:BZN Zarenai grave front priest Juozapas Lomanas.jpg\|thumb\|180px\|Antkapinis paminklas Žarėnų bažnyčios šventoriuje]] '''Juozas Lomanas''' ([[1899 m.]] [[rugsėjo 23]] d. [[Aukštuoliai]], [[Krinčino valsčius]] – [[1959 m.]] [[vasario 7]] d. [[Linkuva]]) – [[Lietuva\|Lietuvos]] filosofas, teologas, kunigas. == Biografija == [[1923]] m. baigė [[Kauno kunigų seminarija\|Kauno kunigų seminariją]] ir buvo įšventintas į kunigus. [[1924]] m. [[Lietuvos universitetas\|Lietuvos universitete]] (dabar VDU) baigė teologiją ir įgijo teologo specialybę. Nuo [[1930]] m. dirbdamas [[kapelionas\|kapelionu]] [[Utenos gimnazija\|Utenos gimnazijoje]] dėstė apologetiką (krikščionybės tiesų gynimas nuo kitų religijų), dogmatiką, teologiją ir lotynų kalbą. Mokiniams [[kapelionas]] pasakodavęs apie [[Europa\|Europos]] sumodernėjimą, žmonių sumaterialėjimą. Jam čia dirbant, [[rekolekcijos\|rekolekcijas]] vesdavo jo pakviesti kunigai – iš [[Šėta\|Šėtos]] kunigas [[Jurgis Tilvytis]] - – Žalvarnis, iš [[Panevėžys\|Panevėžio]] – kunigas [[Alfonsas Lipniūnas]]. J. Lomanas rėmė [[ateitininkai\|ateitininkų]] veiklą ir dėl nesutarimų su tuometine taryba. [[1931]] m. [[balandžio 13]] d. buvo atleistas iš pareigų. [[1933]]–[[1935]] m. J. Lomanas kunigavo [[Grūžiai\|Grūžiuose]], o [[1936]]–[[1939]] m.– [[Sudeikiai\|Sudeikiuose]]. [[1944]]–[[1950]] m. klebonavo [[Pasvalys\|Pasvalyje]]. [[1952]] m. [[liepos 22]] d. buvo suimtas ir išvežtas į [[Sibiras\|Sibirą]] dėl to, kad buvo ramaus būdo, nesikišo į politinius dalykus ir buvo knygos ir plunksnos žmogus. [[1956]] m., peržiūrėjus bylas, buvo atleistas nuo tolesnio kalinimo, grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]]. Čia vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] jį paskyrė dirbti [[altarista]] [[Linkuva\|Linkuvoje]], kur [[1959]] m. kovą J. Lomanas mirė. Palaidotas [[Vabalninkas\|Vabalninko]] bažnyčios šventoriuje. <ref>[http://www.saule.utena.lm.lt/istorija/saules_istorija.doc Saulės gimnazijos istorija]</ref> <ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm Utenos enciklopedija]</ref> Eilutė 47: Tyrinėjo [[Europa\|Europos]] dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. [[Krikščionybė]]s įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą. <ref>{{VLE\|XIII\|- 582\|\|Juozas Lomanas}}</ref> Savo filosofines žinias kunigas J. Lomanas panaudojo tikėjimui ginti, aktyviai bendradarbiaudamas katalikiškoje spaudoje. [[1922]] m. rašė apologetinius straipsnius [[Draugija (žurnalas)\|„Draugijos“]] žurnalui apie [[Immanuel Kant\|Kanto]] filosofiją „Kantizmas ir modernizmo pasaulėžiūra“. [[1923]] m. iš vokiečių kalbos į lietuvių išvertė prof. Fr. Savickio knygą „Gyvenimo prasmė“. [[1929]]–[[1932]] m. [[Tiesos kelias\|„Tiesos kelyje“]] paskelbė straipsnių seriją „Quo vadis, modernioji Europa?“ („Kur eini, modernioji Europa?“) apie šiuolaikinės Vakarų civilizacijos krizę. [[1932]] m. šie straipsniai buvo išleisti atskira knyga. [[1937]] m. antroji autoriaus knyga „Sielos problema“, kurioje filosofiniu požiūriu ginamas sielos nemirtingumas, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys. Taip pat domimasi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis. Straipsniai skelbti periodikoje. <ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm]</ref> == Straipsniai == • [[Jonas Naujokas]], Lomanas, [[2005]]–[[2006]] 2006 08 13 [[Jonas Naujokas, Knygos recenzija // ~~„Naujasis~~„[[Naujasis ~~Židinys–Aidai“~~židinys-Aidai\|Naujasis Židinys–Aidai]]“ [[2005]] [[birželis]], Nr. 6, p. 286.]] Lomanas, Juozas, [[„Quo vadis, modernioji Europa?“]], II laida, [[Kaunas]]: VšĮ „Laetitia“, 2005, 338 p., 1000 egz. I šios knygos leidimas pasirodė [[1932]] m. [[Nerija Putinaitė]] ją išsamiai analizavo „Šiaurės Atėnų tremtiniai“. Anuomet tai buvo pirma tokio masto knyga, skirta [[Europa\|Europos]] dvasinės ir socialinės raidos rūpesčiams aptarti. Smalsu skaityti šiandien kiek naivoką, ne tik politinio korektiškumo, bet ir postmodernios patirties nepaliestą tekstą – pasirodo, diagnozės būta tikslios, bet nepasiteisino autoriaus viltys, kad krikščionybė vėl suklestės, o drauge su ja ir [[Europa]]. Šaukštas dvokiančio deguto – leidėjų (nuo [[Katalikų bažnyčia\|Katalikų Bažnyčios]] atkritusių arkivyskupo [[Marcel Lefebvre\|~~Marcel'io~~Marcel’io Lefebvre‘o]] sekėjų) užrašas ant ketvirtojo viršelio, klastojantis [[Jonas Paulius II\|Jono Pauliaus II]] mintį. Šv. Tėvas kalba ne apie [[Bažnyčia\|Bažnyčios]], o apie [[Europa\|Europos]] kultūros „tylią apostazę“. <ref>[http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=300&Itemid=66]</ref> •Iš [[Vygantas Vareikis\|Vyganto Vareikio]] ([[Klaipėdos universitetas]]) straipsnio „Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje“ Kunigo J. Lomano knygoje („Quo vadis modernioji Europa? Kaunas, 1932. P. 144.) liberalios reformos po [[Prancūzijos revoliucija\|Prancūzijos revoliucijos]] (kuriomis pasinaudojo „Judo vaikai“) buvo siejamos su masonijos (t. y. žydijos) siekimu sunaikinti krikščioniškąsias vertybes ir [[Kristaus bažnyčia\|Kristaus bažnyčią]] bei su masių skurdinimu („Žydija vadovauja pasaulio masonijai“) 146. Žydai buvo kaltinami ir bolševikų revoliucijos [[Rusija\|Rusijoje]] organizavimu. <ref>[http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/Naciu%20okupacija/Holokausto%20prielaidos/Vareikis.%20Antisemitizmas/V.%20Vareikio%20tyrimas.pdf]</ref> Eilutė 65: Kunigo J. Lomano knygoje liberalios reformos po [[Prancūzijos revoliucija\|Prancūzijos revoliucijos]] (kuriomis pasinaudojo „Judo vaikai“) buvo siejamos su masonierijos siekimu sunaikinti krikščioniškąsias vertybes ir [[Kristaus bažnyčia\|Kristaus bažnyčią]] bei su masių skurdinimu („Žydija vadovauja pasaulio masonijai“). == Trumpi knygų aprašymai == Tarpukario Lietuvos filosofas ir publicistas kunigas Juozas Lomanas knygoje „Quo vadis, modernioji Europa?“ („Kur eini, modernioji Europa?“) peržvelgia krikščioniškosios [[Europa\|Europos]] susikūrimo ir jos nuosmukio istoriją, atskleisdamas pražūtingą moderniųjų filosofinių idėjų įtaką visai Vakarų civilizacijai. Joje aptariamos problemos šiandien, po 70 metų, yra dar aktualesnės. [[Europa]] pergyveno [[II pasaulinis karas\|II pasaulinio karo]] audrą, [[komunizmas\|komunizmo]] siautėjimą, klestinti neapykanta, pavydas, egoizmas, beprasmiškumas – tai įvykę po to, kai religija buvo pašalinta iš viešojo gyvenimo. <ref>[http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=589&Itemid=65]</ref> Antrojoje knygoje „Sielos problema“ yra daug pesimistinių gaidų apie sielos nemirtingumo [[falsifikavimas\|falsifikavimą]]. Čia tyrinėjami sapnai, aiškiaregystės, antgamtiškos jėgos, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys. Abi šios knygos išleistos kunigavimo mūsų krašte metais. Anot Juozo Lomano, žmogaus kūryba gali būti vaisinga tik tuomet, kai kūrybos galios gauna naujų gaivinančių syvų iš viršžmogiškosios sferos. Išleidus iš akių svarbiausią kūrybos šaltinį ir galutinį gyvenimo tikslą [[Dievas\|Dievą]], kas, aišku, yra ne pačioj individo prigimtyje, sustoja tikrosios pažangos procesas. Tada prasideda žmogaus asmenybės skilimas. Šitokios dvasios krizės tegalima išvengti tik tuomet, kai bus laikomasi visos buities šaltinio, [[Dievas\|Dievo]], kuris užbrėžė žmogui kūrybos tikslą ir, svarbiausia, įkvėpė veikimo tvarką. == Bibliografija == * Quo vadis, modernioji Europa? 1932 m., 2005 m. * Sielos problema, 1937 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == # http://www.saule.utena.lm.lt/istorija/saules_istorija.doc # http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm

Juozas Lomanas: Skirtumas tarp puslapio versijų