Uranas (dievas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sw:Urano
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Uranas''' (graikiškai ''Ouranos'' – dangus) [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] - dangaus personifikacija. Gimė iš [[Gaja|Gajos]] ir [[Tartaras|Tartaro]]. Su Gaja turėjo tokius palikuonis: [[Titanai (mitologija)|titanus]], [[Gigantai|gigantus]] ir [[Ciklopai|ciklopus]]. Urano atitikmuo romėnų mitologijoje – [[Koelas]]. Jis gali būti iš pradžių buvęs indoeuropiečių dievas [[Varuna]].
 
Uranas įsiviešpatavo pasaulyje, vedė Žemę. Jie pagimdė tris didžiulius tartum kalnai penkiasdešimtgalvius milžinus šimtarankius ([[Hekatonkheirai|hekatonkheirus)]]: Kotą, Briarėją ir Gigį. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Pradėjo nekęsti Uranas savo vaikų milžinų, išsigando jų galios ir nutrenkė juos į gilias ir tamsias Žemės gelmes ir uždraudė grįžti į pasaulį. Žemė pagimdė dar tris milžinus – kiklopus su viena akimi kaktoje: [[brontis|Brontį]] (Perkūną), [[Steropas|Steropą]] (Žaibą) ir [[Argas (mitologija)|Argą]] (Spindintį). Jų balsai buvo kaip griaustinis. Jie sulaukė tokio paties kaip broliai likimo. Gaja ir Uranas susilaukė šešeto sūnų ir šešeto dukterų – galingų titanų. Tai buvo teisingi pasaulio valdovai. Jų išdidžios galvos siekė kalnų viršūnes, o akys svaidė žaibus. Titanai buvo [[Okeanas]], [[Kojas]], [[Krejas]], [[Hiperionas]], [[Japetas]] ir [[Kronas]], o titanidės – [[Tėja]], [[Rėja]], [[Temidė]], [[Mnemosinė]], [[Febė (mitologija)|Febė]] ir [[Tetija]].
 
Kai Kronas suaugo ir ryžosi išpildyti motinos valią ir išvaduoti brolius iš nuožmaus tėvo nelaisvės. Pasišaukė Gaja savo vaikus titanus ir ėmė kurstyti prieš tėvą Uraną, bet tie neišdrįso pakelti prieš tėvą rankos. Tik jauniausias jų, klastingasis Kronas, gudrumu įveikė Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Jis vieną naktį įslinko į Urano kambarį, kol tas dar tebemiegojo, ir pertraukė jam su aštriu pjautuvu (ir jį kastravo tuo pačiu), o paskui nusviedė iš dangaus aukštybių. Devynias dienas ir naktis jis krito į žemę, o iš ten dar devynias dienas ir naktis lėkė į niūriojo Tartaro gelmes.