Lietuvos muzikos ir teatro akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
=== Fortepijono ir muzikologijos fakultetas ===
'''Katedros:'''
* Fortepijono katedra;
* Koncertmeisterio katedra;
* Vargonų ir klavesino katedra;
* Pedagogikos katedra;
* Bendrojo fortepijono katedra;
* Dainavimo katedra;
* Operos katedra;
* Muzikos istorijos katedra;
* Muzikos teorijos katedra;
* Etnomuzikologijos katedra;
* Kompozicijos katedra;
* Kūno kultūros centras.
 
=== Instrumentinės ir chorinės muzikos fakultetas ===
'''Katedros:'''
* Styginių instrumentų katedra;
* Kamerinio ansamblio katedra;
* Pučiamųjų instrumentų katedra;
* Džiazo katedra;
* Liaudies instrumentų ir akordeono katedra;
* Dirigavimo katedra;
* Choro dirigavimo katedra;
* Kalbų katedra;
* Filosofijos ir kultūros mokslų katedra.
 
=== Teatro ir kino fakultetas ===
'''Katedros:'''
* Vaidybos ir režisūros katedra;
* Kino ir televizijos katedra;
* Šokio ir judesio katedra;
* Vadybos skyrius;
* Meno istorijos ir teorijos katedra.
 
=== Kauno fakultetas ===
'''Katedros:'''
* Fortepijono katedra;
* Styginių instrumentų katedra;
* Pučiamųjų instrumentų katedra;
* Dainavimo katedra;
* Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra;
* Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra;
* Muzikos teorijos ir istorijos katedra.
 
== Istorija ==
 
Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia [[XIV amžius|XIV a.]] ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]]. [[XVII amžius|XVII a.]] muzikа pradėta dėstyti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1667]] m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „''Ars et praxis musicae''“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, [[Vilnius|Vilniuje]] [[XIX amžius|XIX a.]] pab. – [[XX amžius|XX a.]] pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.
 
Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo [[1919]] m. [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokykla]]. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir [[1933]] m. buvo reorganizuota į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]]. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius [[Juozas Gruodis]].
 
[[TSRS|Tarybų Sąjungos]] laikaisSovietmečiu ([[1944]] [[1991]] m.) nuo [[1945]] m. buvo įsteigta [[Vilniaus konservatorija]]. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas [[Jonas Bendorius]]. [[1949]] m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. [[Jurgis Karnavičius]], kompozitorius prof. [[Vytautas Laurušas]] (nuo [[1983]] m.) ir muzikologas prof. dr. [[Juozas Antanavičius (1940)|Juozas Antanavičius]] (nuo [[1994]] m.).
 
Iki [[1952]] m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir [[teatras|teatro]] specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą [[1989]] m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.
 
== Veikla ==
 
Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9000 specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.
 
{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}
 
[[Kategorija:Aukštosios meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]
[[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]
[[Kategorija:Aukštosios meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos teatras]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogika]]
23 420

pakeitimų