Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai)
 
== Istorija ==
[[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi Lomžos pilis (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu ''Senosios Lomžos'' kaimu. Ten jau IX a. stovėjo pilis, kurią XI a. jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau - [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Naugardas (Lenkija)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. XII a. [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie 1250 m. Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje - gretimame ''Šure'' (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narvos upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' 1392 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai 1410 m. buvo suteiktos prapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu Lomža. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis - ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie 1009 m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.
 
1418 m. birželio 15 d. Lomžai suteikiamos [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teisės]]. 1504 m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. Tuo metu pradedama statyti svarbiausia miesto šventovė - dabartinė Šv. Arkangelo Mykolo katedra. Nuo 1526 m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais - Narevo krantus jungia šeši tiltai. XVI a. viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų.
 
== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==
1991 m. mieste lankėsi [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Popiežius]] [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tame tarpe ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. Birželio 4 d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai.
 
Birželio 5 d. ''Šv. Arkangelo Mykolo katedroje'' atvykusiems iš Lietuvos Popiežius surengė priėmimą. Be maldininkų dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] Pirmininko pavaduotojo [[Česlovas Stankevičius|Česlovo Stankevičiaus]]. Po kardinolo [[Vincentas Sladkevičius|Vincentas Sladkevičiaus]] pasveikinimo Popiežius pasakė kalbą lietuviškai. Buvo aukojamos Šv. Mišios, giedojo [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus Arkikatedros bazilikos]] Didysis choras (vadovas [[Leonas Pranulis]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html Zigmas Tamakauskas. Širdies dovana] </ref> Tą pačią dieną Jonas Paulius II aplankė miesto Aukštąją kunigų seminariją.
 
== Švietimas ==
* Šventosios Dvasios bažnyčia (1878 m., archit. F. Novickis)
* Kapucinų vienuolynas (1772 m.) su Sopulingos Dievo Motinos bažnyčia (1789 m.)
* Šv. Kryžiaus koplyčia (1838 m.)
* Rotušė (1822 m.)
* Turgaus halė (1823 m., archit. A. Groffe)
174 866

pakeitimai