|
'''Stepas Sodeika''' ([[1903]] m. [[gruodžio 11]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] -– [[1964]] m. [[kovo 15]] d. [[Čikaga|Čikagoje]], Ilinojuje – [[JAV]]), – Lietuvos dainininkas ([[baritonas]]), pedagogas, chorvedys, kompozitorius.
== Biografija ==
=== Lietuvoje ===
[[Antanas Sodeika|Antano ]] ir Stasio Sodeikų brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą ir keturias progimnazijos klases, pas J. Pocių išmoko vargonuoti ir [[1914]]–[[1918]] m. vargonininkavo [[Pašiliai|Pašiliuose ]] ir Kaltinėnuose. [[ 1918Kaltinėnai|Kaltinėnuose]] –. 1918–[[1920]] m. dar mokėsi [[Jurbarkas|Jurbarke ]], o paskui nuvyko į [[Kaunas|Kauną ]] ir ketverius metus lankė gimnaziją. [[1924]] m. įstojo į [[Klaipėda|Klaipėdos ]] muzikos mokyklą - konservatoriją, kur dainuoti mokėsi pas K. Jozevskaitę, M. Cerkaskają ir J. Volkovą. ▼
Nuo [[1926]] m. pradėjo vadovauti katalikų bažnyčios ir kitiems chorams. [[1929]] m. baigęs muzikos studijas, buvo pakviestas dainuoti [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]], kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų – debiutavo [[Charles Gounod|Šarlio Guno]] operoje „Faustas“ Valentino vaidmenyje. Neilgai užsibuvęs Kaune, vėl sugrįžo į Klaipėdą, ten išvarė platų kūrybinės ir muzikinės veiklos barą. Konservatorijoje dėstė dainavimą, chorvedybą ir instrumentinę muziką, nuo [[1935]] m. Pedagoginio instituto muzikos lektorius.
▲Antano ir Stasio Sodeikų brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą ir keturias progimnazijos klases, pas J. Pocių išmoko vargonuoti ir [[1914]]–[[1918]] vargonininkavo Pašiliuose ir Kaltinėnuose. [[1918]]–[[1920]] dar mokėsi [[Jurbarkas|Jurbarke]], o paskui nuvyko į Kauną ir ketverius metus lankė gimnaziją. [[1924]] įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą - konservatoriją, kur dainuoti mokėsi pas K. Jozevskaitę, M. Cerkaskają ir J. Volkovą.
Nuo [[1926]] pradėjo vadovauti katalikų bažnyčios ir kitiems chorams. [[1929]] baigęs muzikos studijas, buvo pakviestas dainuoti Kauno valstybės teatre, kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų – debiutavo [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] operoje „Faustas“ Valentino vaidmenyje. Neilgai užsibuvęs [[Kaunas|Kaune]], vėl sugrįžo į Klaipėdą, ten išvarė platų kūrybinės ir muzikinės veiklos barą. Konservatorijoje dėstė dainavimą, chorvedybą ir instrumentinę muziką, nuo [[1935]] Pedagoginio instituto muzikos lektorius. Dalį dainininkų atskyrė nuo „Aidos“ choro ir sudarė „Vaidilutės“ chorą (16 moterų ir 20 vyrų). Vien [[1933]] m. choras surengė 25 koncertus, dainavo Klaipėdos operos spektakliuose. Pats sukūrė Barono vaidmenį [[Džiuzepė Verdis|G.Džiuzepės VerdiVerdžio]] „Traviatoje“ ir Valentino vaidmenį [[ŠarlisŠarlio Guno|Ch. Gounod]] „Fauste“. [[1938]] m. Klaipėdos dainų šventei parengė „Vaidilutės“ 56 dalyvių chorą ir „Aukuro"„Aukuro“ draugijos 30 dalyvių vyrų chorą. Buvo jungtinio choro dirigentas. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, [[1939]] m. su Pedagoginiu institutu išsikėlė į Panevėžį, o [[1940]] m. – į Vilnių. Dėstė muziką, kartu su J.[[Juozas Gaubas|Juozu Gaubu]] vadovavo reprezentaciniam (26 moterys ir 25 vyrai) [[Vilniaus Arkikatedrosarkikatedra bazilika|Vilniaus arkikatedros]] chorui.
=== Emigracijoje ===
[[1944]] m. pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] vasarą Sm. Sodeikavasarą su G. Velička [[Bambergas|Bamberge]] suorganizavo tautinį ansamblį – 42 dalyvių mišrųjį chorą, su kuriuo vėliau persikėlė į Wiesbadena[[Visbadenas|Visbadeną]], o paskui į Seligenstadą. Ansamblis pastatė muzikinius veikalus „Atsisveikinimas“, „Nemunas žydi“ ir „Žmonės prie vieškelio"vieškelio“, giedojo bažnyčiose ir koncertavo.
Nuo 1945 m. [[1945Hanau]] Hanau stovykloje veikė ir kitas lietuvių ansamblis – 38 dalyvių mišrusis choras, [[1946]] m. pasivadinęs „Dainavos"„Dainavos“ vardu. Jam nuo [[1949]] m. vadovavo S. Sodeika. Su šiuo kolektyvu dirbo Kemptene ir Memmingene, pastatė keletą muzikinių veikalų, uoliai propagavo lietuviškas dainas.
[[1950]] m. atvykęs į [[JAV]], S. Sodeika apsigyveno [[Čikaga|Čikagoje]] ir pradėjo vargonininkauti Šv. Kryžiaus lietuvių parapijoje. Atgaivino „Dainavos“ meno ansamblį ir iki [[1964]] m. jam sėkmingai vadovavo. Ansamblis per pamaldas giedojo bažnyčioje, rengė religinės ir pasaulietinės muzikos koncertus. Pirmasis koncertas įvyko [[1950]] m. [[spalio 8]] d. Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje. Su G. Velička vėl statė muzikinius veikalus, atgaivino jo montažą „Nemunas žydi“, kuris kelis kartus buvo parodytas [[Čikaga|Čikagoje]] ir kitose lietuvių kolonijose. Pastatė ir kelis kartus parodė [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]]-R Sarpaliaus operetę „Šienapjūtė“. Ansamblis yra atlikęs [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] kantatą „Broliai“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne“, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] kantatą „O Vytaute, Didis“, [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] oratoriją „Kristus Alyvų kalne“, [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]] „Stabat Mater“, A. Adamo oratoriją „Betliejaus žvaigždė“, S. Sodeikos muzikinę poemą „Čičinskas“ ir kantatą „Leiski mums". Ansamblis išmoko daug giesmių ir dainų, koncertavo daugelyje [[JAV]] miestų bei [[Kanada|Kanadoje]], dalyvavo dainų šventėse, iš viso surengė 125 koncertus.
Su G. Velička vėl statė muzikinius veikalus, atgaivino jo montažą „Nemunas žydi“, kuris kelis kartus buvo parodytas Čikagoje ir kitose lietuvių kolonijose. Pastatė ir kelis kartus parodė [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]]-R Sarpaliaus operetę „Šienapjūtė“. Ansamblis yra atlikęs [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]] kantatą „Broliai“, [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne“, [[Juozas Žilevičius|Juozo Žilevičiaus]] kantatą „O Vytaute, Didis“, [[Ludwig van Beethoven|Liudviko van Bethoveno]] oratoriją „Kristus Alyvų kalne“, [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] „Stabat Mater“, A. Adamo oratoriją „Betliejaus žvaigždė“, S. Sodeikos muzikinę poemą „Čičinskas“ ir kantatą „Leiski mums“. Ansamblis išmoko daug giesmių ir dainų, koncertavo daugelyje JAV miestų bei [[Kanada|Kanadoje]], dalyvavo [[dainų šventė]]se, iš viso surengė 125 koncertus.
S. Sodeika išugdė daug gerų dainininkų, buvo aktyvus [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, iškėlė idėją rengti lietuvių dainų šventes Justice Parke (pirmoji [[1954]] m. [[gegužės 27]] d., antroji [[1956]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) ir buvo jų dirigentas. Taip pat dirigavo [[1956]] I-ojoje ir [[1961]] 2-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]]. Nemažai rašė lietuviškoje spaudoje įvairiais muzikos klausimais, sukūrė dainų ir giesmių chorams bei solistams, kūrinių fortepijonui, muzikinę poemą „Čičinskas“, kantatą „Leiski mums“ ir kt. Jo daina „Šiaurės pašvaistė“ skambėjo [[1978]] m. 5-ojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Torontas|Toronte]]. Po mirties išleistas S. Sodeikos dainų ir giesmių rinkinys „Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto" (parengė ir redagavo V. Jakubėnas). ▼
▲S. Sodeika išugdėIšugdė daug gerų dainininkų, buvo aktyvus [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, iškėlė idėją rengti lietuvių dainų šventes Justice Parke (pirmoji [[1954]] m. [[gegužės 27]] d., antroji – [[1956]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) ir buvo jų dirigentas. Taip pat dirigavo [[1956 ]] m. I-ojoje ir [[1961]] m. 2-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]]Čikagoje. Nemažai rašė lietuviškoje spaudoje įvairiais muzikos klausimais, sukūrė dainų ir giesmių chorams bei solistams, kūrinių fortepijonui, muzikinę poemą „Čičinskas“, kantatą „Leiski mums“ ir kt. Jo daina „Šiaurės pašvaistė“ skambėjo [[1978]] m. 5-ojoje [[JAV ]] ir [[Kanada|Kanados ]] lietuvių dainų šventėje [[Torontas|Toronte]]. Po mirties išleistas S. Sodeikos dainų ir giesmių rinkinys „Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto"kranto“ (parengė ir redagavo V.[[Vladas Jakubėnas ]]). <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 1999.</ref>
== Šaltinis ==
== Šaltiniai ==
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
{{ref}}
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos chorvedžiai|Sodeika, Stepas]]}}
[[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai|Sodeika, Stepas]] ▼[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai|Sodeika, Stepas]] ▼[[Kategorija:Baritonai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai |Sodeika, Stepas]]
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai |Sodeika, Stepas]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
|
