Antanas Budriūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Budriūnas''' ([[1902]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Pabiržė]]je, [[Biržų rajonas|Biržų rajapskritis]]. – [[1966]] m. [[spalio 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. <ref>{{VLE|III|- 563|[[Adeodatas Tauragis]]|Antanas Budriūnas}}</ref>

[[1922]]–[[1938]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] ir [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]] mokėsi dainuoti (dėst. A.[[Aleksandras Kutkus]]), skambinti fortepijonu (dėst. [[Lidija Dauguvietytė]] ir [[Balys Dvarionas]]), kompozicijos (dėst. [[Juozas Gruodis]]), choro dirigavimo (dėst. [[Julius Štarka]] ir [[Nikodemas Martinonis]]).

Su broliais Motiejum ir Bronium [[1931]] m. pradėjo leisti žurnalą „[[Muzikos barai]]“ (1931–1933 m. finansavo jo leidybą), buvo redakcinės komisijos narys, paskelbė daug straipsnių – 15-oje žurnalo numerių išspausdinta pirmoji [[Lietuva|Lietuvoje]] „Muzikos istorija“.

Aktyviai dalyvavo [[Lietuvos muzikų draugija|Lietuvos muzikų draugijos]] veikloje, buvo valdybos narys, antrasis sekretorius ir iždininkas, pučiamųjų orkestrų instruktorius. Inicijavo[[1932]] m. inicijavo pirmąjį Lietuvoje tipografinį natų spausdinimą S. Movšovičiaus spaustuvėje [[1932]] m. [[Kėdainiai|Kėdainiuose]].

1937–[[1942]] m. dėstė muziką Kauno gimnazijose ir dirbo konservatorijoje, 1940–[[1941]] m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1942–[[1948]] m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, mišriojo choro vadovas ir vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, [[1946]] m. respublikinės [[dainų šventė]]s varžybose pelnė trečiąją vietą.

Pirmaisiais pokario metais dėstė Kauno konservatorijoje, o nuo [[1949]] m. iki mirties – [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] Vilniuje. 1949–[[1950]] m. Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, [[1951]]–[[1961]] m. Operinio parengimo katedros vedėjas, [[1959]]–1961 m. direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, [[1962]]–[[1964]] m. Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo 1951 m. [[docentas]], nuo [[1965]] m. [[profesorius]].

[[1957]]–1959 m. dėstė ir [[VPU|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. 1961 m. įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo pakelti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojų – -chorvedžių, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

A. Budriūnas buvo ikikarinėstarpukario Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas, 1964 m. I-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys. [[1955]] m. suteiktas nusipelniusio artisto, 1962 m. – liaudies artisto garbės vardas.

[[1955]] m. suteiktas nusipelniusio artisto, o 1962 m. – liaudies artisto garbės vardas. Kompozitorius išaugino du sūnus: Algimantas Budriūnas – inžinierius, Ramunis Budriūnas – miškininkas, gamtos mokslų daktaras.

Parašė straipsnių choro meno interpretavimo klausimais ir chorų koncertų recenzijų, muzikos vadovėlį bendrojo lavinimo mokyklos VIII klasei ([[1960]] m.). Sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, parašė keletą giesmių.

Minėtinos sudėtingesnės dainos mišriajam chorui: „Jau išskrenda paukščiai klajūnai“, „Ruduo“, „Vilnius“, „Parugy“, „Nuo aukšto kalno“, giesmė „Ei, kelkitės“. Populiarios buvo dainos moterų chorui: „Našlaitėlės naktis“, „Nemunas“, „Rytmečio žemė“, „Koks ten lengvas poilsėlis“, „Geltieji lineliai“, „Nuo aukšto kalno“. Vyrų chorui: „Lopšinė“, „Žvejai“ ir baladė „Vyrų dalia“.

Vaikų chorai pamėgo jo dainas „Rudenėlis“, „Ąžuoliukai“, „Išeik, tėveli, žalian sodelin“, „Riedėkit, gintarėliai“ ir kt. Parašė dainelių ir patiems mažiesiems dainininkams: „Žemuogėlės, „Neužmirštuolės“, „Keturi“, „Pirmasis dantukas“ ir kt. <ref>[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.</ref>

* [[Stasys Yla (1913)|Stasys Yla]]. Antanas Budriūnas. - Vilnius, [[1974]] m.