Zigmas Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
red.
Eilutė 1:
'''Zigmas Aleksandravičius''' ([[1911]] m. [[sausio 1]] d. [[Girdžiai|Girdžiuose]], [[Raseinių apskritis]] – [[1965]] m. [[kovo 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
 
== Biografija ==
Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas vargonininkas. Būdamas devynerių metų, Zigmas jau sugebėjo prie vargonų pavaduoti tėvą. [[1923]]–[[1929]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Nemajūnai|Nemajūnuose]], [[Gegužinė]]je ir vadovavo bažnytiniams chorams.
 
[[1929]]–1929–[[1935]] m. muzikinį darbą tęsė [[Alytus|Alytuje]]: vargonininkavo, vadovavo parapijos ir Aukštesniosios miškininkų mokyklos chorams. Sėkmingiausiai dirbo su miesto pasaulietiniu choru, kuris nemažai koncertavo, dainavo [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]]. Alytuje surengė apie 50 vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertų – pats dirigavo, vargonavo ir skambino fortepijonu.
Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas vargonininkas. Būdamas devynerių metų, Zigmas jau sugebėjo prie vargonų pavaduoti tėvą. [[1923]]–[[1929]] m. savarankiškai vargonininkavo Nemajūnuose, [[Gegužinė]]je ir vadovavo bažnytiniams chorams.
 
Dirbo ir kartu studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]]: [[1936]] m. baigė [[Nikodemas Martinonis|N.Nikodemo Martinonio]] vargonų ir [[Balys Dvarionas|B.Balio Dvariono]] fortepijono klases. [[1936]]–1936–[[1937]] m. tobulinosi pas garsųjį vargonų virtuozą prof. M. Duprė [[Paryžius|Paryžiuje]] ir pas F. Džermoni [[Roma|Romoje]]. [[1938]] m. dar baigė [[Vatikanas|Vatikano]] universitete Muzikos fakultetą, o [[1939]] m. – [[Praha|Prahos]] konservatorijos prof. O. Šino kompozicijos klasę, taip pat studijavo dirigavimą P. Dedečeko klasėje. 1939 m. išrinktas į [[Lietuvos muzikų draugija|Lietuvos muzikų draugijos]] Vargonininkų sekciją.
[[1929]]–[[1935]] m. muzikinį darbą tęsė [[Alytus|Alytuje]]: vargonininkavo, vadovavo parapijos ir Aukštesniosios miškininkų mokyklos chorams. Sėkmingiausiai dirbo su miesto pasaulietiniu choru, kuris nemažai koncertavo, dainavo [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]]. Alytuje surengė apie 50 vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertų – pats dirigavo, vargonavo ir skambino fortepijonu.
 
[[1939]]–1939–[[1945]] m. Kauno konservatorijoje dėstė vargonų mokslą ir [[grigališkasis choralas|grigališkąjį choralą]],. o [[1945]]–1945–[[1959]] m. buvo [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] specialiųjų teorinių disciplinų dėstytojas, nuo [[1947]] m. [[docentas]], priklausė [[Lietuvos kompozitorių sąjungaisąjunga]]i.
Dirbo ir kartu studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]]: [[1936]] m. baigė [[Nikodemas Martinonis|N. Martinonio]] vargonų ir [[Balys Dvarionas|B. Dvariono]] fortepijono klases. [[1936]]–[[1937]] m. tobulinosi pas garsųjį vargonų virtuozą prof. M. Duprė [[Paryžius|Paryžiuje]] ir pas F. Džermoni [[Roma|Romoje]]. [[1938]] m. dar baigė [[Vatikanas|Vatikano]] universitete Muzikos fakultetą, o [[1939]] m. – [[Praha|Prahos]] konservatorijos prof. O. Šino kompozicijos klasę, taip pat studijavo dirigavimą P. Dedečeko klasėje. 1939 m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos Vargonininkų sekciją.
 
Sukūrė apie 100 chorinių ir [[solo]] dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių: operas „Dangutė“ ([[1962]] m.) ir „Vasaros nakties sapnas“ (nebaigta), poemas chorams „Jūratė ir Kastytis“, „Uosis ir žmogus“, kūrinių vargonams, fortepijoninį [[trio]] ([[1939]] m.), koncertą smuikui ir orkestrui (1959 m.), dvi simfonines poemas ([[1960]] m.), koncertą-simfoniją ([[1963]] m.), <ref>[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 1999.</ref>simfonines, simfonones variacijas, fortepioninį trio (1939 m.), kūrinių vargonams, poemų chorui, dainų, fugų mišriam chorui lietuvių liaudies dainų temomis. Kūryboje laikėsi klasikinių tradicijų. <ref>]]{{VLE|I|Zigmas- Aleksandravičius310}}</ref>
[[1939]]–[[1945]] m. Kauno konservatorijoje dėstė vargonų mokslą ir [[grigališkasis choralas|grigališkąjį choralą]], o [[1945]]–[[1959]] m. buvo [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] specialiųjų teorinių disciplinų dėstytojas, nuo [[1947]] m. – docentas, priklausė Lietuvos kompozitorių sąjungai.
 
Sukūrė apie 100 chorinių ir solo dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių: operas „Dangutė“ ([[1962]] m.) ir „Vasaros nakties sapnas“ (nebaigta), poemas chorams „Jūratė ir Kastytis“, „Uosis ir žmogus“, kūrinių vargonams, fortepijoninį [[trio]] ([[1939]] m.), koncertą smuikui ir orkestrui (1959 m.), dvi simfonines poemas ([[1960]] m.), koncertą – simfoniją ([[1963]] m.),<ref>[[Boleslovas Zubrickas]]. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.</ref>simfonines variacijas, fortepioninį trio (1939 m.), kūrinių vargonams, poemų chorui, dainų, fugų mišriam chorui lietuvių liaudies dainų temomis. Kūryboje laikėsi klasikinių tradicijų.<ref>]]|Zigmas Aleksandravičius}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Aleksandravičius, Zigmas}}
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]