Mėnesinių ciklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mėnesinių ciklo paskirts – subrandinti kiaušinėlį, taip paruošiant moters organizmą [[apvaisinimas|apvaisinimui]] ir nėštumui. Visas ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas (normali ciklo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų). Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios [[menstruacija|mėnesinių]] dienos. Po mėnesinių veikiant hormonui [[FSHfolikulinas|folitropinuifolikulinui]] (folikulą stimuliuojantis hormonas) [[kiaušidė]]je pradeda bręsti grupė folikulų, iš kurių dažniausiai vienas tampa vyraujančiu. Tai vadinama folikuline faze. Tuo metu gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti, sustorėja. Apie ciklo vidurį (12–16 dieną) folikulas galutinai subręsta ir įvyksta [[ovuliacija]]. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai sustiprina lytinį potraukį, todėl daugelis moterų ciklo viduryje patiria padidėjusį lytinį geismą. Ovuliacijos dieną yra palankiausios sąlygos [[pastojimas|pastoti]]. Kadangi [[spermatozoidas|spermatozoidai]] moters lytiniuose takuose yra gyvybingi keletą dienų, galima pastoti ir tuomet, jei [[seksas|lytiniai santykiai]] buvo prieš kelias dienas iki ovuliacijos. Po ovuliacijos pradeda formuotis geltonkūnis, prasideda liuteininė ciklo fazė. Geltonkūnio gaminamas lytinis hormonas progesteronas ruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį, kuris į gimdą patenka po 6–7 parų. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir galiausiai pasišalina – šitaip prasideda mėnesinės ir moters ciklas prasideda iš naujo. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis padidėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą. Apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, pradėdamas dalintis ir augti.