Velykų sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
S
→‎Istorija: "bėgyje" nevartotinas (http://www.vlkk.lt/lit/581)
S (→‎Istorija: "bėgyje" nevartotinas (http://www.vlkk.lt/lit/581))
Kas ir kada tiksliai apgyvendino Velykų salą nėra žinoma. Manoma, kad ją [[700]]-[[1100]] m. apgyvendino [[polineziečiai]] iš [[Gambijė salos|Gambijė]] ar [[Markizų salos|Markizų salų]]. Tačiau spekuliuojama ir apie ankstesnes datas bei galimą indėnišką gyventojų kilmę. Pagal vietinę legendą, pirmoji gyvenvietė buvusi Anakena. Dėl didelio atstumo nuo aplinkinių salų Velykų saloje susiformavo savita kultūra. Vienas jos reliktų - įspūdinga monumentalioji architektūra: iš ugnikalnių bazalto išskaptuotos skulptūros ''[[moai]]'' ir altoriai ahu, taip pat turėjo savo raštą ''[[rongorongo]]''. Dėl gyventojų pertekliaus ir resursų stygiaus salos gamta smarkiai nuniokota, iškirsti miškai. Kilo socialinė suirutė.
 
[[1722]] m. [[balandžio 5]] d. (per [[Velykos|Velykas]]) salą pasiekė pimasis europietis olandas [[Jakobas Rogevenas]]. KeliųPer metųkelerius bėgyjemetus salą aplankė ispanų ir [[James Cook|Džeimso Kuko]] ekspedicijos. Keliautojai pastebėjo, kad vietinė rapanujiečių kultūra žlunganti, paminklai apleisti. Vietiniai gyventojai smarkiai priešinosi bandymams užimti salą, todėl tikslesnių duomenų iš to laikotarpio nėra daug. [[1862]] m. į Velykų salą įsiveržė [[Peru]] vergų prekeiviai. Jie nužudė arba paėmė į [[vergija|vergiją]] ~1500 žmonių, tame tarpe ir salos valdovus, mokėjusius senąjį raštą. Dauguma pagrobtųjų mirė kasyklose, o salą užklupo [[raupai|raupų]], [[tuberkuliozė]]s epidemijos. Dauguma gyventojų žuvo. Saloje šeimininkavo krikščionių misionieriai ir avių augintojai. Daug vietinių gyventojų buvo išvežta į Gambijė salas. [[1877]] m. čia tegyveno 111 žmonių.
 
[[1888]] m. [[rugsėjo 9]] d. Polikarpas Toras užėmė Velykų salą ir paskelbė ją [[Čilė]]s valda. Iki XX a. vid. salą valdė karinis Čilės laivynas ir avių augintojai. Nuo 1966 m. rapanujiečiams suteikta Čilės pilietybė.
1 968

pakeitimai