Nivernė: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: en:Nivernais)
SNo edit summary
| Kalba =
| Valstybės =[[Nivernė grafystė]]
| Laikotarpis = IX a.-1789 m.
| Miestai = [[Neveras]]
| Titulas =
| Pastaba =
}}
'''Nivernė''' ({{fr|Nivernais}} – istorinė sritis ([[Prancūzijos provincijos|provincija]]) [[Prancūzija|Prancūzijos]] centre. Šiuo metu sudaro vakarinę [[Burgundija|Burgundijos administracinio regiono]] dalį (dalinai sutampa su [[Njevras (departamentas)|Njevro departamentu]]). Didžiausias miestas - [[Neveras]].
 
== Istorija ==
{{main|Nivernė grafystė}}
Nuo senovės regionas pasižymėjo drėgnu klimatu ir gausiais miškais, sudariusiais [[Burgundija (regionas)|Istorinės Burgundijos]] šiaurės vakarų pakraštį. Ankstyvaisiais viduramžiais regioną valdė [[Burgundų karalystė]], vėliau - [[Frankų valstybė|Frankų]] [[Orleano karalystė]], [[Frankų imperija]]. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]]. Vakarų frankų Burgundija sparčiai skaidėsi į smulkias grafystes, kurių viena buvo [[Nivernė grafystė]]. Iki 911 m. Nivernė, kartu su kitomis smulkiomis grafystėmis, buvo įjungta į [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]].
 
Pačioje X a. pabaigoje Nevere įsitvirtino vietinė dinastinė linija, ir [[Nivernės grafai]] palaipsniui tapo nepriklausomi nuo Burgundijos. Nuo XI a. iki XIII a. II pusės Nevero grafai dinastinių ryškių dėka valdė ir gretimas Osero ir Tonero grafystes. 1184 m. pasibaigus vietinei dinastijai, grafystę valdė Kurtenė, Donzy, Šatijonų, Burbonų, Burgundų dinastijos. 1272 m. Nivernė grafystė (be Osero ir Tonero) per dinastinius ryšius perėjo [[Flandijos grafystė|Flandrijos grafams]] ([[Dampjerų dinastija]]i), o 1384 m. kartu su Flandrija Nivernė vėl atiteko Burgundijos kunigaikštystei (Burgundų Valua dinastija), tačiau čia įsitvirtino atskira dinastinė atšaka.
[[1539]] m. grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos karalystės [[Prancūzijos provincijos|provincijos teisėmis]], tačiau išlaikė nepriklausomą statusą kaip '''Nivernė kunigaikštystė'''. Ši provincija ribojosi su [[Orleanė|Orleane]] (šiaurėje), [[Burgundija]] (šiaurėje ir rytuose), [[Burbonė|Burbone]] (pietuose) ir [[Beri]] (vakaruose).
 
1565-16591565−1659 m. Kunigaikštystę valdė iš [[Mantujos kunigaikštystė]]s kilusi [[Gonzagų dinastija]], o paskutinis jų kunigaikštis pardavė kunigaikštystę kardinolui [[Mazarinis|Mazariniui]]. Šiam mirus, kunigaikšystękunigaikštystę valdyti liko jo sūnėnas [[Filipas Mančinis]], įtvirtindamas čia Mančinių šeimos valdžią. Kunigaikštystė ir provincija panaikinta Prancūzijos revoliucijos metu, 1789 m.
 
{{Prancūzijos provincijos}}
1 848

pakeitimai