Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
Mokyklos istorija prasideda 1940 m. lapkričio mėn. 9 dieną, kai įkuriama muzikos mokykla. Ji įsikūrė kampiniame Skapo
gatvės name. Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Švietimo reformos keitė mokyklos statusą ir pavadinimą.
1949 metais, mirus kompozitoriui J.Tallat-Kelpšai, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas. Iki 1967m1967 m.
mokykla buvo vadinama Vilniaus J.Tallat- Kelpšos muzikos technikumu, o nuo 1967m1967 m. – Vilniaus J.Tallat- Kelpšos
aukštesniąja muzikos mokykla.
 
 
 
Mokyklos misija visą veiklos laikotarpį buvo nukreipta dviem kryptimis: parengti absolventus muzikos studijoms aukštosiose šalies mokyklose ir darbui pagal pasirinktą specialybę. Studijos buvo organizuojamos dviem pakopomis. Pirmoji – baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, antroji – įgijusiems brandos atestatą. Kintant studentų skaičiui, mokykloje buvo rengiami profesionalūs visų specialybių muzikai: atlikėjai ir teoretikai. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla tapo viena pagrindinių būsimųjų Lietuvos muzikos akademijos studentų rengėjų. 2005m2005 m. išleista paskutinė, 12-oji (nuo 1993m1993 m.), arba 9-oji (nuo 1997m1997 m), aukštesniojo mokslo diplomantų laida. Išduotas paskutinis -1213-asis - diplomas. Per J.Tallat- Kelpšos mokyklos egzistavimo metus parengta per 4,5 tūkstančio specialistų. Čia mokėsi žymūs menininkai: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Lionginas Abarius, Vaclovas Paketūras, Vytautas Barkauskas, Benjaminas Gorbulskis, Antanas Rekašius, Genovaitė Vanagaitė, Algimantas Raudonikis, Povilas Dikčius.
1993 metais LR Kultūros ir švietimo ministro įsakymu Vilniaus kultūros mokykla ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos mokykla buvo sujungtos į vieną mokyklą, pavadintą Vilniaus konservatorija. Mokyklos statusas išliko. Tokia kardinali reforma buvo įvykdyta siekiant optimizuoti lėšų bei turimos bazės panaudojimą: vienoje mokykloje trūko mokinių, o kita nebetilpo sumažėjusiose patalpose (po Restitucijos akto priėmimo dalis Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos užimamų patalpų buvo perduota Jėzuitų bendruomenei). Sujungimas įvyko ne bendruomenių susitarimo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, todėl naujoji struktūra nesuartino mokyklų. Vykdant švietimo reformą buvo nuspręsta, kad Vilniaus konservatorija vėl skils į dvi dalis: Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir vidurinę muzikos mokyklą.
2004 m. liepos 1 d. Vilniaus konservatorija buvo reorganizuota išdalijimo būdu į Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir Vilniaus konservatoriją - vidurinę muzikos mokyklą (dabar Vilniaus Juozo Tallat- Kelpšos konservatorija). Direktore paskirta Doleroza Pilikauskienė.
Nuo 2005 m. chorinio dirigavimo skyrių papildė solinio dainavimo ir vargonų specialybės mokiniai ir mokytojai.
Vargonų specialybės įkūrimo iniciatorius buvo prof. L. Digrys, kuris vėliau savo pradėtą darbą ir vadovavimą skyriui
perdavė D. Sverdiolui. Šis pedagogas, siekdamas geresnio profesinio parengimo, D. Sverdiolas mokyklai sumeistravo
vargonus. Mokiniai taip pat repetavo, koncertavo ir laikė egzaminus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiuo metu moko
vargonuoti Virginija Survilaitė.
Nuo 2005m2005 m atgaivinta solinio dainavimo specialybė. Šis skyrius turi mokykloje senas tradicijas, kurias padėjo puoselėti
tokios ryškios asmenybės, kaip pirmasis direktorius A. Karosas, pedagogai K. Gutauskas, S. Vasiliauskienė, ilgametės
vedėjos A. Petrulienė, T. Kornejeva. Mokyklą baigė ir šios scenos žvaigždės: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, I.
 
Liaudies instrumentų - akordeono metodinei grupei vadovauja vyr. mokytoja Violeta Čiūtienė.
Mokiniai mokomi groti kanklėmis, birbyne. Daug metų skyriui vadovavo I. Nomicienė, J. Slipkuvienė. Ir buvę, ir dabartiniai mokiniai pelnė laurus respublikiniuose Jono Švedo tautinių instrumentų atlikėjų konkursuose, dalyvavo festivalyje “Ainių„Ainių sutartinė”sutartinė“, respublikinėse ir pasaulio lietuvių dainųšventėse, koncertavo Vokietijoje ir Lenkijoje. Tarp žymiausių skyriaus absolventų – prof. A. Smolskus, prof. LMTA akademijos rektorius E. Gabnys, prof. A. Tetenskas, doc. K. Mikiška.
Akordeono metodinė grupė jau nuo senų laikų aktyviai dalyvavo mokyklos ir respublikos kultūriniame gyvenime.
Skyriaus vedėjas A. Baika, ilgametis dėstytojas V. Dzevočka, vėliau prisijungusi R. Daubarytė paruošė daug žinomų
mokytojai ir mokiniai nuolat koncertuoja, kartu su Vilniaus kolegijos studentais dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose ir
projektuose, organizuoja seminarus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas įsimintiniausių renginių – skyriaus
absolvento J. Jurkūno miuziklo “Aidas„Aidas ir Aida”Aida“ pastatymas Jaunimo teatre.
Populiariosios muzikos skyriuje susiformavo senos “demokratinių”„demokratinių“ muzikos žanrų tradicijos, kurias čia puoselėjo buvę
dėstytojai ir studentai: B. Gorbulskis, L. Šaltenis, M. Novikas, V. Ganelinas, T. Saldauskas, D. Pulauskas , V. Labutis,
S. Sasnauskas, N. Malūnavičiūtė, P. Meškėla, I. Starošaitė, Ž. Žvagulis ir kt. Apie jų koncertus užsienio ir Lietuvos
spaudoje rašoma kaip apie aukščiausio lygio renginius, kuriais minėti muzikantai ryškiai išsiskiria tarptautiniuose
diplomantais, dirba visuose Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestruose.
Skyriaus dėstytojų metodinė veikla taip pat įvairi: 1986 m. suorganizuotas Pirmasis respublikinis ansamblių konkursas,
1998m1998 m., 1999 m. – respublikiniai pūtikų seminarai. Dėstytojai T. Adomavičius, A. Pupkevičius, M. Kumpys, V. Vitartas –
respublikinių ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijų nariai.
Skyriaus mokytojai: Albinas Pupkevičius, Laima Šulskutė, Genadijus Afanasjevas, Vilimantas Vitartas, Zenonas Juozapavičius, Mindaugas Kumpys, Vladimir Šoch, Arvydas Vainius, Tauras Adomavičius, Albinas Kučinskas.
Vilniaus pedagoginio instituto mišriu choru ir solistais ji susilaukė palankių vertinimų ne tik Lietuvos spaudoje, bet ir
svetur.
Nuo 1982m1982 m., orkestro vadovavimą perėmus L.V.Lopui, kolektyvas atliko nemaža naujų kūrinių, aktyviai koncertavo
filharmonijų salėse, įrašė plokštelę, 1987 m. respublikinėje moksleivių dainų šventėje styginių orkestrų konkurse užėmė
I – ąją vietą. 1991m1991 m. reikšminga išvyka kartu su Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos vaikų choru į Essen-Werden‘ą
(Vokietija).
1993m1993 m. iš simfoninio orkestro liko tik styginių grupė. Ji paruošia ne vieną programą su kameriniu choru „Cantemus“,
koncertuoja Lietuvos miestuose ir miesteliuose, įrašo muziką Lietuvos nacionaliniame radijuje.
Nuo 2002m2002 m. orkestras aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriuos rengia vadovas L.V. Lopas: Belforto
Festival International de Musique Universitaire (Prancūzija), „Svajonė 2003“ (kartu su bendraamžiais iš Ispanijos,
Lenkijos ir Lietuvos), „Poniatowa 2004“(Lenkija).
Skyriui augant ir stiprėjant, pučiamųjų orkestras pradėjo savarankišką veiklą. Jam vadovavo garsūs muzikantai – V.
Skripkauskas, J. Manžuch, A. Imbrasas. Nuo 1993 m. orkestrui vadovauja A. Kučinskas. Šio energingo, veiklaus,
kūrybingo vadovo dėka orkestras išgarsėjo ir pelnė laurų Lietuvoje ir užsienyje: 1999m1999 m. ir 2003m2003 m – Vokietijoje, 2002 m.
ir 2004 m. – Čekijoje, 2005 m. – Lenkijoje. 2002 m. orkestras tapo Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato nugalėtoju.
Orkestras – nuolatinis įvairių Dainų švenčių, „Gaudeamus“ ir kitų festivalių dalyvis, įrašo kūrinius Lietuvos radijuje,
174 866

pakeitimai