Algimantas Vidugiris: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Algimantas Vidugiris''' (''Algimantas Stanislavas Vidugiris'', {{ru|Альгимантас Стасевич Видугирис}}; g. [[1936]] m. [[liepos 21]] d. [[Kaunas|Kaune]] - m. [[2010]] m. [[birželio 25]] d. [[Biškekas|Biškeke]]) — tarybinis ir [[Kirgizija|Kirgizijos]] kino dramaturgas, kino režisierius, kino operatorius. Kirgizijos liaudies artistas, Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas, Nacionalinės Kino meno akademijos narys.

[[1955]] m. įstojo į [[KPI|Kauno politechnikos institutą]] Hidrotechnikos fakultetą, vėliau studijas KPI metė. Nuo [[1957]] m. studijavo operatorystę [[Valstybinis visos Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetas|Maskvos kinematografijos institute]] (VGIK‘e) (L. Kosmatovo dirbtuvės), kurį baigė [[1962]] m.

[[1968]] m. pastatė trumpametražinį filmą „''Замки на песке''“ („Smėlio pilys“), kuris kino studijos istorijoje gavo daugiausia įvairių prizų.

1969–1970[[1969]]–[[1970]] m. už asmeninius pinigus pastatė filmą perspėjimą „''Через сто лет потомки скажут''…“ („Po šimto metų ainiai pasakys…“), kuriame kėlė aplinkosaugines „didžiųjų komunizmo statybų“ pasekmes. Filmas buvo uždraustas, viso visa nufilmuota medžiaga - sunaikinta.

Suirus TSRS ir prasidėjus krizei Kirgizijos kine, A. Vidugiris tyrinėjo Eurazijos tautų etnografiją, parašė dviejų tomų veikalą „Химеристика, логико-рационалистическое конструирование и мифическое создание художественных образов“ („Chimeristika, loginis racionalistinis konstravimas ir mitinis meninių vaizdinių kūrimas“).