Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Talša''' (''Bitinėlis'', suvalkietiškai ''Talkša'') – [[ežeras]] šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]]je. Per ežerą prateka [[Mūša|Mūšos]] intakas [[Kulpė]], įteka [[Rūdė]].

Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. [[Šiaulių kapinės]]) vakariniame krante ir [[Lepšiai|Lepšių]] kalvos rytiniame krante. [[Altitudė]] 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje TalšosTalkšos ežeras per nendrėmis apaugusiu 150 m ilgio ir 5 m pločio Kulpės kanalu susisiekia su 16 ha ploto [[Ginkūnų ežeras|Ginkūnų ežeru]]. Beveik visose ežero pakrantėse veša tankūs augalų sąžalynai.

Ežeras nuo seno buvo vadinamas ''Bitinėlio'', vėliau ''Talšos'' (kur ''„l“'' tariama minkštai) vardu nuo žodžio ''telžti'' ({{lt|sroventi, šlapinti}}, o ne nuo ''telkšoti''. Analogijos: ''[[Telšiai]], [[Tilžė]], Tilžė (upė)'' ir t. t. Kalbininkų siūlomą [[Suvalkija|suvalkietišką]] naujadarą ''Talkša'' nuo ''telkšoti'' šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.

Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais pelkė, kurioje dabar tyvuliuoja ežeras, vaidinoatliko svarbią gynybinę funkciją. Per jįją iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą link [[Salduvė]]s.

Maždaug iki [[1780]] m. TalšosBitinėlio ežeraspelkė, (altitudė 103 m.),dabartinis [[Ginkūnų ežeras]] ir dabar jau užžėlęs [[Vinkšnos ežeras]] sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] ([[altitudė]] 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta [[Gubernijos alaus darykla]] ir [[Gubernijos dvaras|Gubernijos dvaro]] pastatai. TačiauVėliau poties 30[[Ginkūnai]]s m.užtvenkta vandensKulpė malūnosuformavo užtvankai,dabartinius matyt,Ginkūnų suirus,ir ežerai pradėjoTalšos sektiežerus. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigojepirmoje pusėje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]] ir, prie jos [[1879]] m. pastatytas [[Frenkelio fabrikas|Ch. Frenkelio odų fabrikofabrikas]], o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją [[Tilžė]]-[[Ryga]], Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.

Dar [[1976]]-[[1977]] m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.

[[2002]] m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo, [[2006]] m. gavus paramą iš [[ES|Europos Sąjungos]] fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki praplatinti 300 metrų ilgiopraplatinti Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras [[žemsiurbė|žemsiurbe]] valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas rytinėješiaurinėje pakrantėje prie kelio Tilžė-[[A12]] [[Ryga]] - [[Tilžė]]. <ref>[http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/zemelapis/?id=6276 Šiaulių miesto TalšosTalkšos ežero pietinės dalies valymas, I etapas]</ref>