Fizinio asmens bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Fizinio asmens bankrotas''' – tai teisinė procedūra, kuria skolininkas deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t.y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindinis bankroto tikslas – likviduoti visą skolininko turtą, paskirstyti gautas lėšas (bei gaunamas mėnesines pajamas) kreditoriams, siekiant per tam tikrą laikotarpį atsikratyti beviltiškų skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo.
<br /> Fizinių asmenų bankroto teisė yra numatyta 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų.
<br />
Lietuvoje šiuo metu fizinio asmens bankroto įstatymas nėra priimtas.
== Bankroto istorija ==
Žodis [[bankrotas]] kilo iš senovės lotynų „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t.t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t.y. sulaužytas suolas.
| |||