Naujosios Zelandijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
== Ankstyvųjų kontaktų laikotarpis ==
[[Vaizdas:Cook new zealand.jpg|thumb|right|220px|Kuko pirmasis Naujosios Zelandijos žemėlapis]]
=== Tyrinėtojai ===
Pirmasis europietis apsilankęs Naujojoje Zelandijoje buvo [[olandai|olandas]] [[Abelis Tasmanas]], atvykęs su laivais ''Heemskerck'' ir ''Zeehaen''. Tasmanas išmetė inkarą šiauriniame [[Pietų sala|Pietų salos]] gale, Auksinėje įlankoje (kurią pavadino Žudikų įlanka) [[1642]] m. gruodį ir išplaukė į [[Tonga|Tongą]] po susirėmimo su vietiniais maoriais. Tasmanas padarė abiejų pagrindinių salų, kurias pavadino ''Staten Landt'', vakarinių pakrančių žemėlapius. Olandijos kartografai vėliau pakeitė salų pavadinimą į Naująją Zelandiją (''Nieuw Zeeland'') pagal [[Zelandijos provincija (Nyderlandai)|Zelandijos provinciją]] Olandijoje. [[Džeimsas Kukas]] naudojo tokį pat salų pavadinimą, kai čia lankėsi praėjus 100 metų po Tasmano [[1769]]–[[1770]] m. Kukas dar dukart buvo grįžęs į Naująją Zelandiją. Yra daug teigiančiųjų, kad salose dar prieš Tasmaną lankėsi europiečiai, bet šie teiginiai nėra plačiai priimtini.
Nuo [[1790]] m. aplink Naująją Zelandiją plaukiojo anglų, prancūzų ir amerikiečių laivai, kurie medžiojo banginius, ruonius ir prekiavo. Laivų įgulos keitė ginklus ir metalo gaminius į vandenį, maistą, Naujosios Zelandijos liną, medieną. Maoriai garsėjo kaip entuziastingi ir gudrūs prekeiviai. Nors buvo tokių konfliktų kaip prancūzo Marc-Joseph Marion du Fresne nužudymas, daugelis santykių tarp maorių ir europiečių buvo taikūs. Nuo XIX a. pradžios į Naująją Zelandiją vyko misionieriai, kurie bandė maorius atversti į krikščionybę ir kontroliuoti į nusikaltimus linkusius lankytojus.
=== Maorių atsakas ===
Santykiai su europiečiais įvairiai įtakojo maorius. Toliau nuo jūros gyvenimas nepasikeitė, nors prekybos keliu buvo gaunami metaliniai kirviai ir žvejybos kabliukai. O europiečių dažnai lankomos gentys, pvz. Ngā Puhi [[Nortlandas|Nortlande]], patyrė didelių permainų.
Maoriai neturėjo jokių didelio nuotolio ginklų išskyrus iečių (''tao'') ir muškietų atsiradimas smarkiai pakeitė karo eigą. Muškietų turinčios gentys žudydavo ir pavergdavo tas, kurios jų neturėjo. Todėl ginklai tapo labai vertinami ir maoriai daug sumokėdavo už vienintelę muškietą. [[Muškietų karas]] baigėsi po [[1830]] m., kai dauguma genčių turėjo šaunamųjų ginklų ir buvo pasiektas naujas jėgos balansas. [[1835]] m. taikius moriorius užpuolė Ngāti Mutunga ir Ngāti Tama maoriai. [[1901]] m. buvo belikę tik 35 morioriai, bet jų skaičius vėliau išaugo.
Tuo metu daug maorių atsivertė į krikščionybę. Kodėl taip įvyko labai karštai ginčijamasi. Manoma, kad tai įvyko dėl socialinių ir kultūrinių pokyčių, krikščionių propoguojamo atlaidumo, bandymų pamėgdžioti europiečius ir įgyti tokių pat prekių, maorių politeistinės kultūros, kuri lengvai priimdavo naujus dievus.
=== Europiečių įsikūrimas ===
Pirmais XIX a. dešimtmečiais Naujojoje Zelandijoje pradėjo kurtis europiečių gyvenvietės, kurios tarnavo kaip prekybos postai. Pirmasis grynakraujis europietis Tomas Kingas gimė [[1815]] m. Salų įlankoje. Kerikeris, įkurtas [[1822]] m., ir Blafas, įkurtas [[1823]] m., tvirtina, kad yra seniausios europiečių gyvenvietės Naujojoje Zelandijoje.
Daugelis europiečių nusipirko žemę iš maorių, bet dėl skirtingo požiūrio į žemės nuosavybe kilo konfliktų ir nuoskaudų. [[1839]] m. Naujosios Zelandijos kompanija paskelbė planus pirkti didelius žemės plotus Naujojoje Zelandijoje, kad pradėtų kolonizaciją. Tai neramino misionierius, kurie kreipėsi į britų vyriausybę, kad ši kontroliuotų europiečių gyvenvietes Naujojoje Zelandijoje.
== Britų valdymas ==
| |||