Nuošliauža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuošliaužos formavimasis gali sustoti bet kuriame etape. Kartais neįmanoma nustatyti šių etapų. Tai atsitinka, pavyzdžiui, tada, kai nuošliaužos uolienos prisotintos vandeniu. Tokia nuošliauža vadinama '''[[purvo nuošliauža|purvo srautu''']]. Purvo srautas gali judėti iki 100 km/h greičiu. Susidariusi laikina tekmė griauna viską savo kelyje. Purvo srautai [[ugnikalnis|ugnikalnių]] aktyvumo zonose vadinami '''[[laharas|laharais]]'''. Laharai susiformuoja tada, kai po vulkano išsiveržimo nusėdę pelenai įmirksta nuo kritulių vandens. Smulkūs pelenai patys pavojingiausi, nes lengvai sudaro takią masę. Laharui nuslinkus ši masė sukietėja kaip [[cementas]].

Nuošliaužos taip pat gali susiformuoti ir po vandeniu. Jos vadinamos '''turbididais'''. Jei pakankamai didelės – gali sukelti [[cunamis|cunamius]].