Mėsa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 78.57.171.6 (Aptarimas) darytas keitimas 3293542 |
|||
Eilutė 6:
[[Žuvys|Žuvų]] mėsa [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] vadinama ne mėsa, o tiesiog [[žuvis (maistas)|žuvimi]].
100 gramų mėsos (jautienos) vidutiniškai turi 40-50 % (priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo) suaugusio žmogaus [[baltymai|baltymų]] paros normos. <ref>[http://www.nutritiondata.com/facts/beef-products/7491/2 NutritionData.com]</ref>
Mitybos požiūriu gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai.{{faktas}} Pažymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje.{{faktas}} Mėsoje yra ir [[vitaminas|vitaminų]], ypač [[vitaminas B|B grupės]]. [[vitaminas C|Vitamino C]] mėsoje beveik nėra. [[vitaminas A|A]], [[vitaminas D|D]] ir [[vitaminas E|E]] randama mažais kiekiais.
Eilutė 108:
** [[Dirbtinė mėsa]]
** [[Soja|Sojos mėsa]]
== Mėsa ir religija ==
eilutė 116 ⟶ 114:
Iki [[XX amžius|XX]] amžiaus vidurio [[Katalikybė|Katalikų bažnyčia]] draudė valgyti mėsą [[penktadienis|penktadieniais]] ([[pasninkas]]), taip pat draudžiama valgyti mėsą [[Pelenų diena|Pelenų dieną]], [[Didysis Penktadienis|Didįjį Penktadienį]] bei penktadieniais per [[Gavėnia|Gavėnią]]. [[Budizmas|Budistai]] tiki, kad žudant gyvūną sukuriama neigiama [[karma]], tačiau jau užmušto gyvūno valgymas nebūtinai reiškia karminę bausmę. Dalyje [[Hinduizmas|hinduizmo]] srovių (pvz., [[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavizme]]) taip pat [[džainizmas|džainizme]] tiek gyvūnų žudymas, tiek mėsos valgymas laikomas blogą karmą užtraukiančiu dalyku, trukdančiu dvasiniam tobulėjimui ir neigiamai veikiančiam fizinę bei psichinę sveikatą.
==
{{reflist|2}}
| |||