Mėsa: Skirtumas tarp puslapio versijų

30 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
S
Atmestas 78.60.157.58 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Xqbot keitimas)
S (Atmestas 78.60.157.58 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Xqbot keitimas))
 
== Suvartojimas pasaulyje ==
[[FAO]] duomenimis, [[2008]] m. žmonija suvartojo apie 288280 milijardų kilogramų įvairių rūšių mėsos (neįskaitant gautos iš [[jūrų gyvūnaųgyvūnai|jūros gyvūnų]]), kiekvienas gyventojas vidutiniškai apie 39 kg.<ref>[http://faostat.fao.org/site/569/default.aspx#ancor FAOSTAT, Livestock primary]</ref> Mėsos vartojimas vis auga ir bendra jos gavybėgavyba viršija žmonių populiacijos augimo tempus. Vienam žmogui XX a. septintajame dešimtmetyje teko vidutiniškai 24 kg mėsos per metus, o po 40 metų - apie 40 kg. Prognozuojama, jog 2030 m. šis rodiklis pasieks 45 kg.<ref>[http://www.who.int/nutrition/topics/3_foodconsumption/en/index4.html Global and regional food consumption patterns and trends], WHO</ref>
 
Mėsos suvartojimas valstybėse priklauso nuo [[kultūra|kultūros]], [[religija|religijos]], gamtinių sąlygų ir gali skirtis kelis ar keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, [[Indija|Indijoje]] vienam gyventojui per metus tenka apie 6 kg mėsos gaminių, [[Lietuva|Lietuvoje]] - 58 kg, [[JAV]] - 140 kg.<ref>[http://faostat.fao.org/site/569/default.aspx#ancor FAOSTAT, Livestock primary]</ref> Pastebima, jog didesniu mėsos suvartojimu pasižymi šalys turinčios aukštesnį [[BVP]].<ref>[http://jn.nutrition.org/cgi/content/full/133/11/4048S Global Production and Consumption of Animal Source Foods]. Andrew W. Speedy. The American Society for Nutritional Sciences J. Nutr. 133:4048S-4053S, November 2003</ref> mėsa naudoja dažniausiai.
 
== Dietologų rekomendacijos ==
Nėra vieningo sutarimo, koks mėsos kiekis yra rekomenduojamas vidutiniam žmogui, nes dabartiniuose sveikos mitybos patarimuose mėsa grupuojama kartu su kitais, ją pakeisti galinčiais baltymingais produktais, kaip kad [[ankštiniai]]s ir [[riešutai]]s<ref>[http://www.mypyramid.gov/pyramid/meat_amount.aspx My Pyramid], United States Department of Agriculture</ref><ref>[http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2472.html Ši sveikos mitybos piramidė parengta Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniame mitybos centre, Vilnius 1998]</ref><ref>[http://www.bda.uk.com/foodfacts/BalanceRight.pdf Getting the Balance Right - A Guide to Healthy Eating], The British Dietetic Association</ref>. Dėl šios priežasties mitybos specialistų siūlymai svyruoja nuo maždaug 160<ref>[http://www.vmul.lt/lt/20081106296/ligonine-ziniasklaidoje/mitybos-piramide-ir-jos-naujoves.html Mitybos piramidė ir jos naujovės]. Interviu su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės dietologe Jūrate Dobrovolskiene</ref> ar 80 g<ref>[http://projektai.delfi.lt/food/gyvensena/puses-mirciu-nuo-vezio-isvengtume-pakeite-mitybos-iprocius.d?id=28932097 Pusės mirčių nuo vėžio išvengtume pakeitę mitybos įpročius]. Interviu su Onkologijos instituto dietologe Lilija Jasevičiene. Delfi.lt, 2010 vasario mėn. 13 d.</ref> mėsos per dieną (įskaitant žuvį) iki teiginių, jog optimalią sveikatą gali užtikrinti subalansuota [[vegetarizmas|vegetarinė]] mityba<ref>[http://www.dietitians.ca/news/downloads/vegetarian_position_paper_2003.pdf Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets]</ref>. http://www.visireceptai.lt/pics/art_12_1205834206_c1lz33.jpg
 
== Privalumai ir trūkumai sveikatos požiūriu ==
|+'''Tipinė maistinė mėsos sudėtis, <br />(110 gramų)'''
|-
! style="background:#aaaaff;" align="center" | '''Šaltinis'''
!
! style="background:#ddddff;" align="center" | '''kalorijos'''
! style="background:#ddddff;" align="center" | '''baltymai'''
! style="background:#ddddff;" align="center" | '''angliavandeniai'''
Atsižvelgus į besikeičiančias maisto kainas ir susirūpinus savo sveikata, nemaža dalis vartotojų pakeitė savo mitybinius įpročius. [http://www.ers.usda.gov/publications/foodreview/jan1996/frjan96f.pdf USDA ataskaita] parodo, kad jautienos suvartojimas Jungtinėse Valstijose tarp 1970–1974 ir 1990–1994 m. sumažėjo 21 %, tuo tarpu paukštienos suvartojimas padidėjo 90 %. Per tą patį laikotarpį paukštienos kaina nukrito 14 % lyginant su jautienos kaina.
 
Mėsa, kaip bet koks kitas maistas, gali perduoti tam tikras ligas, tačiau ne visiškai apdorota mėsa yra ypač imli. Nepakankamai išvirta kiauliena gali turėti savyje [[parazitas|parazitus]] sukeliančius [[trichineliozė|trichineliozę]] bei [[cistinė echinokokozė|cistinę echinokokozę]].<ref>[http://www.cdc.gov/ncidod/dpd/parasites/trichinosis/factsht_trichinosis.htm Trichinellosis Fact Sheet | Division of Parasitic Diseases | CDC<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.cdc.gov/ncidod/dpd/parasites/cysticercosis/factsht_cysticercosis.htm Division of Parasitic Diseases - Cysticercosis Fact Sheet<!-- Bot generated title -->]</ref> Paukštiena dažnai turi [[Salmonella enterica]] ligą sukeliančias [[bakterija]]s.<ref>[http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?db=pubmed&uid=15095196&cmd=showdetailview&indexed=google Chicken consumption is a newly identified risk fac…[Clin Infect Dis. 2004&#93; - PubMed Result<!-- Bot generated title -->]</ref> Jautiena gali būti užteršta (skerdimo proceso metu) [[Escherichia coli O157:H7]] ligą sukeliančiomis bakterijomis iš gyvūno [[žarnynas|žarnyno]].<ref name=Karch_2005>{{cite journal | author = Karch H, Tarr P, Bielaszewska M | title = Enterohaemorrhagic ''Escherichia coli'' in human medicine. | journal = Int J Med Microbiol | volume = 295 | issue = 6-7 | pages = 405–18 | year = 2005 | pmid = 16238016}}</ref> tu irgi esi mėsa:)
 
== Mėsos subproduktai ==
23 558

pakeitimai