'''Europos Centrinis bankas''' ([[anglų kalba|ang.]] ''European Central Bank''; [[prancūzų kalba|pranc.]] ''Banque Centrale Européenne''; [[vokiečių kalba|vok.]] ''Europäische Zentralbank'') yra vienas didžiausių pasaulio [[centrinis bankas|centrinių bankų]] atsakingas už [[monetarinė politika|monetarinę politiką]] Europos Sąjungos šalyse, kur oficiali valiuta yra [[euras]]. ECB kartu su [[Europos Sąjunga|ES]] 27 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą. ECB buveinė yra [[Vokietija|Vokietijoje]], Frankfurte prie Maino.
Pagrindinė Europos centrinio banko (ECB) užduotis – išlaikyti euro perkamąją galią ir užtikrinti kainų stabilumą [[euro zona|euro zonoje]]. Šiuo metu euro zoną sudaro 1617 ES narių, Estija nuo 2011 sausio 1d. ECB įgyvendina euro zonos monetarinę politiką, turi išskirtinę teisę leisti eurų banknotus ir vykdo kitas užduotis. Įgyvendindamas monetarinę politiką, ECB vykdo atviros rinkos operacijas, bankams taiko privalomųjų atsargų reikalavimus ir einamąsias skolinimo/skolinimosi galimybes (angl. standing facilities). Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas galima suskirstyti į keturias kategorijas: pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos. Svarbiausia laikoma pirmoji kategorija. Bazine euro palūkanų norma laikoma minimali pagrindinių refinansavimo operacijų, kurių trukmė yra 1 savaitė, palūkanų norma. ECB Valdančioji taryba reguliariuose posėdžiuose svarsto, ar ši palūkanų norma atitinka monetarinės politikos tikslus bei euro zonos ekonomikos vystymąsi, ir esant reikalui ją keičia (einamųjų galimybių palūkanų normos tiesiogiai priklauso nuo jau minėtos minimalios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos). Savo ruožtu bankai kas savaitę gali dalyvauti pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, šiomis operacijomis ECB užtikrina stabilų bankų sistemos likvidumą ir kartu formuoja euro palūkanų normų kreivę.
