Alfonsas Nyka-Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
red. |
||
Eilutė 5:
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1919|
| gimimo vieta = [[
| mirties data =
| mirties vieta =
Eilutė 14:
| motina =
| vaikai =
| veikla = poetas, vertėjas, literatūros kritikas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
eilutė 30 ⟶ 28:
| pastabos =
}}
'''Alfonsas Nyka-Niliūnas''' (tikroji pavardė '''Alfonsas Čipkus''', gimė [[1919]] m. [[liepos 15]] d. [[
Buvo [[Aidai (žurnalas)|Aidų]] redakcijoje, vienas „[[Literatūros lankai|Literatūros lankų]]“ redaktorių.
== Biografija ==
Tiksli gimimo data nežinoma, bet manoma, kad
[[1938]] m. baigė [[Utenos
1944 m. persikėlė į Vakarus, [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno]] ir [[Fribūro universitetas|Fribūro]] universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, A. Nyka-Niliūnas studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas nuo [[1949]] m. apsigyveno [[Baltimorė]]je, [[JAV]] ir iki pat pensijos dirbo [[Kongreso biblioteka|Kongreso bibliotekoje]] [[Vašingtonas|Vašingtone]], redagavo straipsnius, knygas.▼
▲[[1944]] m. persikėlė į Vakarus
== Kūryba ==
Alfonsas Čipkus pasirinko Alfonso Nykos
Pirmieji eilėraščiai parašyti [[1937]] m., spausdinti studentiškoje spaudoje.
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo [[1946]] m. [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.). <br />▼
A. Nyka-Niliūnas pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų ([[Charles Baudelaire|Ch.Baudelaire]], [[Arthur Rimbaud|A. Rimbaud]], [[Paul Claudel|P. Claudel]], [[Henri Michaux|H. Michaux]]), vokiečių ([[Stefan George]]), anglų ([[T. S. Eliot]]) ir italų ([[Giacomo Leopardi]]) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“. Iš poetų svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų - [[Martin Heidegger|M. Heidegeris]]. <br />▼
▲Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo [[1946]] m. [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.).
A. Nyka-Niliūnas drauge su [[Kazys Bradūnas|K. Bradūnu]], [[Juozas Kėkštas|J. Kėkštu]], [[Henrikas Nagys|H. Nagiu]] dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista [[1951]] m. Joje buvo įtraukta [[1944]] m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. <br />▼
Be poezijos ir vertimų A. Nyka-Niliūnas reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ - vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. <br />▼
▲
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos A. Nyka-Niliūnas beveik nesireiškia kritikoje. <br />▼
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: 1938-1970, 1998; 2: 1970-1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas. <br />▼
▲
[[1997]] m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.▼
▲Be poezijos ir vertimų
▲Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos
▲Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: 1938-1970, 1998; 2: 1970-1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai ([[Antrasis pasaulinis karas]], pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.
▲[[1997]] m. A. Nykai-Niliūnui paskirta [[Lietuvos nacionalinė premija]].
=== Kūrybos ypatybės ===
A. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. <ref name="vadovelis">[[Viktorija Daujotytė|V. Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E. Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė - paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos - daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo <ref>[[Liūtas Mockūnas|L. Mockūnas]] (sud.) „Egzodo literatūros atšvaitai“ Vilnius: Vaga, 1989</ref> ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles.
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta.
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą.<ref name="vadovelis" /> Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.<ref name="vadovelis" />▼
▲A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą. <ref name="vadovelis" /> Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“. <ref name="vadovelis" />
=== Bibliografija ===
* Orfėjaus medis:
* Balandžio vigilija:
* Išduotas medis:
* Vyno stebuklas:
* Žiemos teologija:
* Būties erozija:
* Temos ir variacijos:
* Eilėraščiai
* Dienoraščio fragmentai
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Nyka-Niliūnas, Alfonsas}}▼
{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}
▲{{DEFAULTSORT:Nyka-Niliūnas, Alfonsas}}
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos kritikai]]
[[Kategorija:VDU garbės daktarai]]▼
[[Kategorija:Lietuvos meno istorikai]]
▲[[Kategorija:VDU garbės daktarai]]
|