Ludwig Wittgenstein: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 61:
 
Po Johano ir Rudolfo savižudybių Karlas nusileido ir sutiko Paulių bei Liudvigą leisti į mokyklą. Aleksandras Vo ([[Alexander Waugh]]) teigia, kad Liudvigui tuo metu jau buvo per vėlu įstoti į mokslinę Vyner Noištato ([[Wiener Neustadt]]) gimnaziją; jis neišlaikė stojamųjų gimnazijos egzaminų ir tik pasimokius papildomai jam pavyko įstoti į Aukštąją Berlyno Technikos mokyklą Lince ([[Linz]]) – vokiško nacionalizmo tvirtovę, kurioje mokėsi 300 mokinių. Šis trejus metus trukęs laikotarpis prasidėjo 1903, kai Liudvigui buvo 13 metų. Jaunasis filosofas apsigyveno vieno iš mokyklos mokytojų namuose.
 
Istorikė Brigita Haman ([[Brigitte Hamann]]) rašo, jog Liudvigas išsiskyrė iš klasės berniukų ir dėl to buvo mušamas. Jis kalbėjo labai taisyklinga vokiečių kalba, tačiau mikčiojo, rengėsi elegantiškai, buvo jautrus ir užsidaręs savyje.
 
Pasak Vo, VithenšteinasVitgenšteinas mokykloje buvo nepritapėlis, reikalaudavo kitų mokinių gerbti jį ir kreiptis Jūs ([[formal German „Sie“]]), dažnai praleisdavo pamokas, patirdavo kitų berniukų patyčias. Mokyklos baigimo pažymėjime tik vienas dalykas – religijos pamoka - buvo įvertintas aukščiausiu balu; kiti pažymiai buvo blogesni. Jis turėjo tam tikrų sunkumų rašyboje ir dėl to prastai išlaikė vokiečių kalbos egzaminą. 1931 metais Vitgenšteinas rašė: „Mano prasta rašyba vaikystėje, kuri persekiojo mane iki pat aštuoniolikos ar devyniolikos metų, yra susijusi su kitomis studijų metų nesėkmėmis“.
 
=== Praradęs tikėjimą ===