Ludwig Wittgenstein: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atmesti du "Šidlauskytė" keitimai, grąžinta "22:27, 4 balandžio 2011 Šidlauskytė" versija - nieko čia blogo, kad nuorodos raudonos. |
|||
Eilutė 120:
G.E. Mūras pasiūlė traktatui Loginę-filosofinę antraštę. Iš pradžių buvo sudėtinga rasti leidėją angliškam vertimui, kadangi Vitgenšteinas užsispyrė, kad angliškas leidimas pasirodytų be Raselo įžangos; Kembridžo leidykla atsisakė šio projekto būtent dėl šios priežasties. Galiausiai 1922m. su Vitgenšteinas buvo susitarta, jog Keganas Paulas (''Kegan Paul'') išspausdintų dvikalbį leidimą su Raselo įžanga ir Ramsio-Ogdeno vertimu. Būtent šį vertimą patvirtino Vitgenšteinas, tačiau jame galima rasti daugelį klaidų. Tuo metu Vitgenšteinas prastai mokėjo anglų kalbą, o Ramsis buvo neseniai vokiečių kalbą išmokęs paauglys, todėl filosofai dažnai mieliau naudoja 1961m. Deivido Pirso (''David Pears'') ir Brajano MacGineso (''Brian McGuinness'') vertimą.
''Traktato'' tikslas yra atskleisti ryšį tarp kalbos ir pasaulio: tai ką galime pasakyti ir tai ką galime parodyti. Vitgenšteinas teigia, kad kalba yra pagrindinė loginė struktūra, struktūra numatanti ribas tarp to, kas gali būti pasakyta prasmingai. Kalbos riba Vitgenšteinui yra minties riba. Daug kas filosofijoje apima mėginimus pasakyti neapsakomai ir pagal prasmę nepagalvojamai : „ką mes galime pasakyti, visi gali būti tai pasakę“, teigia Vitgenšteinas. Viskas išskyrus – religiją,etiką, estetiką, mistiką – gali būti aptarta. Jie patys nėra absurdiški, bet apie juos kalbėti būtų absurdiška. Pratarmėje jis rašė: „knyga bus rašoma apie ribotą mąstymą arba tiksliau – ne mąstymą, bet minčių išraišką, nes nurodant ribotą mąstymą mes turėtume sugebėti mąstyti abipusiškai apie šį terminą (mes turėtume turėti galimybę pagalvoti, kas negali būti apgalvota)“.
Knyga skirta paaiškinti kalbą taip, jog ji būtų suprasta, kaip pasaulio struktūros atspindys („teiginys yra tikrovės atvaizdas“). Ji yra 75 puslapių ilgio, „joje buvo išspausta viskas kiek tik galima“- sakė Odgen ir pristatė 7 skyrius (1-7), su pogrupiais (1, 1.1, 1.11.):
| |||