Ludwig Wittgenstein: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po Johano ir Rudolfo savižudybių Karlas nusileido ir sutiko Paulių bei Liudvigą leisti į mokyklą. Aleksandras Vo ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Alexander_Waugh Alexander Waugh]]) teigia, kad Liudvigui tuo metu jau buvo per vėlu įstoti į mokslinę Vyner Noištato ([[''Wiener Neustadt]]'') gimnaziją; jis neišlaikė stojamųjų gimnazijos egzaminų ir tik pasimokius papildomai jam pavyko įstoti į Aukštąją Berlyno Technikos mokyklą Lince ([[Linz]]) – vokiško nacionalizmo tvirtovę, kurioje mokėsi 300 mokinių. Šis trejus metus trukęs laikotarpis prasidėjo 1903, kai Liudvigui buvo 13 metų. Jaunasis filosofas apsigyveno vieno iš mokyklos mokytojų namuose.

Istorikė Brigita Haman ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Brigitte_Hamann Brigitte Hamann]]) rašo, jog Liudvigas išsiskyrė iš klasės berniukų ir dėl to buvo mušamas. Jis kalbėjo labai taisyklinga vokiečių kalba, tačiau mikčiojo, rengėsi elegantiškai, buvo jautrus ir užsidaręs savyje.

Pasak Vo, Vithenšteinas mokykloje buvo nepritapėlis, reikalaudavo kitų mokinių gerbti jį ir kreiptis Jūs ([[formal German „Sie“]]), dažnai praleisdavo pamokas, patirdavo kitų berniukų patyčias. Mokyklos baigimo pažymėjime tik vienas dalykas – religijos pamoka - buvo įvertintas aukščiausiu balu; kiti pažymiai buvo blogesni. Jis turėjo tam tikrų sunkumų rašyboje ir dėl to prastai išlaikė vokiečių kalbos egzaminą. 1931 metais Vitgenšteinas rašė: „Mano prasta rašyba vaikystėje, kuri persekiojo mane iki pat aštuoniolikos ar devyniolikos metų, yra susijusi su kitomis studijų metų nesėkmėmis“.

Kai Liudvigas mokėsi vidurinėje mokykloje, jis nusprendė, kad prarado tikėjimą Dievu, nenori turėti nieko bendra su juo ir kad tiesos, priimtinos visiems krikščionims, jam yra svetimos. Nepaisant to, Liudvikas vis tiek tvirtai tikėjo išpažinties svarba, kurią jis atliko kelis kartus per savo gyvenimą. Jis prisipažino savo draugams ir šeimai melavęs, sakęs bei daręs tai, kas prieštaravo jam pačiam. Savo dienoraščiuose mąstytojas rašė apie reikšmingiausią išpažintį savo vyresniajai sesei Herminai, kurią atliko dar besimokydamas vidurinėje mokykloje; Rėjus Monkas ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Ray_Monk Ray Monk]]) rašė, kad išpažintis galėjo būti apie jo tikėjimo praradimą. Jis apie tai diskutavo ir su kita savo seserimi Margarita (''Gretl''), kuri paskatino jį perskaityti Artūro Šopenhauerio ([[Arthur Schopenhauer]]) knygą „Pasaulis''Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“vaizdinys'' ([[''The World as Will and Representation]]''). Šopenhauerio idealizmas yra Imanuelio Kanto ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Immanuel_Kant Immanuel Kant]]) idealizmo versija: pojūčių pasaulis yra tik regimybė, o etinė valia - vienintelė realybė. Tai požiūris, kuriuo vadovavosi Vitgenšteinas prieš atvykdamas į Kembridžą ir prieš pradėdamas domėtis Gotlobu Frege ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Gottlob_Frege Gottlob Frege]]) bei logika. Monkas teigia, kad Liudvigas prie šių teiginių grįžo ''Traktate'', kuriame jo nuomonė apie idealizmą ir realizmą nesutapo.

Kai Liudvigas Vitgenšteinas mokėsi pirmoje vidurinės mokyklos klasėje, filosofas Otas Veiningeris [http://en.wikipedia.org/wiki/Otto_Weininger ([[Otto Weininger]]) Vienoje nuomavosi kambarį name, kuriame mirė Liudvikas van Bethovenas ([[http://en.wikipedia.org/wiki/Ludwig_van_Beethoven Ludwig van Beethoven]]). 1903 m. spalio 3 dieną Veiningeris ten nusišovė. Jo knyga ''Lytis ir charakteris'' prieš kelis mėnesius buvo susilaukusi daug neigiamų įvertinimų, tačiau ji buvo puikiai įvertinta Augusto Strindbergo ([[August Strindberg]]); toks jo knygos pripažinimas ir savižudybė pavertė Veiningerį kultine figūra, kuria Vitgenšteinas pradėjo žavėtis. Monkas teigia, kad Vitgenšteinas gėdijosi to, kad jis taip pat nenusižudė, mat suprato Veiningerio savižudybę kaip etinę mirtį pūvančiame pasaulyje – pasaulyje, kuris, pasak Veiningerio, susidėjo iš paviršutiniškos anarchijos ir materialistines istorijos interpretacijos, kuriame nėra puikių filosofų ar artistų ir kur genijus yra pamišimo būsena. Vitgenšteinas visiems rekomendavo perskaityti Oto Veiningerio knygą.