Burgundijos (Arelato) karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
Karalystė susiformavo susijungus dviems karalystėms: Aukštutinei ir Žemutinei Burgundijoms. Kai Aukštutinės Burgundijos sosto paveldėtojas [[Rudolfas II]] 922 m. tapo [[Italijos karalius|Italijos karaliumi]], jo interesai susikirto su patėviu Žemutinės Burgundijos karaliumi [[Hugas Arlietis|Hugu Arliečiu]]. Šis 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo valdyti Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.
 
Rudolfas ir jo įpėdiniai valdė karalystę iki 1032 m., nepripažindami nei [[Vakarų Frankų karalystė]]s, nei [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] valdžios. Tačiau įpėdinystės nesutarimai ir Hugo Arliečio pretenzijos į sostą nulėmė, kad karalystė vis labiau turėjo kliautis savo didesnio kaimyno Šventosios Romos imperijos pagalba ir buvo įtraukta į jos orbitą. Karalystės likimas buvo nulemtas 1006 m., kuomet įpėdinių neturėjęs Burgundijos karalius [[Rudolfas III]] pasirašė sutartį su [[Imperatorius Henrikas II|Imperatoriumi Henriku Šventuoju]], o po šio mirties 1032 m., pastarasis paveldėjo Burgundijos sostą.
 
Nuo tada Šventosios Romos imperijos imperatoriai tituluodavosi ir Burgundijos karaliais, tačiau ši karalystė jų nedomino, ir nedaug iš jų lankėsi joje. Valdančio valdovo trūkumas karalystėje lėmė jos greitą dezintegracijąskilimą į smulkias feodalines valstybėles. Dalyje jų (pietuose) ilgainiui įsitvirtino prancūziškos kilmės dinastijos, o kitose - vokiškos (šiaurėje). Tai nulėmė vėlesnį teritorijos padalinimą tarp Prancūzijos ir Šveicarijos.
 
Sąlygine karalystės pabaigos data laikoma 1378 m., kuometkai Šventosios Romos imperatorius perdavė ją valdyti vietininko (imperatoriaus vikaro) teisėmis Prancūzijos [[dofinas|dofinams]].
 
== Feodalinės valstybėlės ==
[[vaizdas:Map Kingdom Arelat EN.png|thumb|left|Burgundijos karalystės (žalia spalva) valstybėlės.]]
Karalystė labai greitai tapo centralizuotai nevaldomu atskirų feodalinių valstybėlių rinkiniu. Svarbiausios tarp tų valstybėlių buvo:
* [[Provanso grafystė]] - atsiskyrė 961 m. ir ją valdė vietinė dinastija. 1246 m. čia įsigalėjo Prancūzijos kilmės [[Anžu dinastija]], o 1481 m. ji perėjo Prancūzijos karūnai;
** [[Provanso markgrafystė]] - 1062 m. ją, kaip dalį Provanso grafystės, gavo [[Tulūzos grafystė]];
** [[Forkalkierio grafystė]] - atsiskyrė nuo Provanso grafystės 1063 m. Vėl įjungta į ją 1209 m.;
** [[Venasino komturija]] - atsiskyrė nuo Provanso markgrafystės 1274 m., kuometkai perėjo Popiežiui. Išlaikė nepriklausomybę iki 1791 m., kuometkai prijungta prie Prancūzijos.
* [[Vivjierio grafystė]] - ilgainiui tapo Tulūzos grafystės vasale;
* [[Burgundijos grafystė]] - atsiskyrė 982 m., o nuo 1190 m. čia įsigalėjo [[Hohenštaufenai]];
** [[Zėhringenų kunigaikštystė]] - ji gavo dalį Burgundijos grafystės 1127 m.;
* [[Savojos grafystė]] - atsiskyrė 1003 m. ir valdyta vietos grafų dinastijos;
* [[Ženevos grafystė]] - atsiskyrė XI a. pradžioje, 1401 m. parduota Savojos grafystei;
* [[Dofinė|Vjenos dofinė]] - nuo XI a. vidurio ją valdė Albono grafai, o nuo [[1349]] m. ją nusipirko Prancūzijos [[Valua]] dinastija, kuri pavertė šį kraštą [[dofinas|dofinų]] valda.;
* [[Lionas]].
 
== Karaliai ==
Karalystė turėjo tik tris vietinės dinastijos karalius:
* 933–937: m. – [[Rudolfas II]],
* 937–993: m. – [[Konradas III Taikusis]],
* 993–1032: m. – [[Rudolfas III]].
Po 1032 m. karalystę oficialiai valdė [[Šventosios Romos imperijos imperatoriai]], kurie kartu tituluodavosi ir Burgundijos karaliais.
 
1 809

pakeitimai