Lietuvos valstybės susidarymas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 26:
XI-[[XII amžius|XII]] a. kryžiaus karuose aktyviai dalyvavę riterių ordinai XII a. II pusėje patyrė keletą lemtingų pralaimėjimų [[musulmonai|musulmonams]]. [[Katalikai|Katalikų]] bažnyčios karinės vienuolijos buvo priverstos trauktis į Europą. Pavaldžių [[Roma|Romos]] popiežiui vienuolijų ([[Teutonų ordinas|Teutonų]], Šv. Jono ir kt.) karinės misijos buvo nukreiptos į [[Rytų Europa|Rytų Europą]]. Pirmiausia buvo užimti pagrindiniai prekybiniai keliai – [[Dauguva|Dauguvos]], [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] ([[Klaipėda]]) upių žiotyse, pastatytos pilys. Sulaukusios visos [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] finansinės – karinės paramos šios vienuolijos sėkmingai įsitvirtino okupuotuose baltų žemėse (net iki XX a.).
Pirmasis katalikų bažnyčios karinis ordinas įkurtas [[Baltai|baltų]] žemėse buvo [[Livonijos ordinas]] (Kristaus karinė vienuolija) – [[1202]] m. Tačiau katalikų bažnyčios vienuolijas lydėjusi sėkmė okupuojant [[prūsai|prūsų]] ir [[latviai|latvių]] žemės baigėsi Lietuvoje – [[1236]] m. Ordino kariuomenė buvo sutriuškinta [[žemaičiai|žemaičių]] ir [[kuršiai|kuršių]] karių [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]]. [[
Po Mindaugo nužudymo [[1263]] m. valstybėje kilo sumaištis, per kelerius metus žuvo, atsisakė valdžios ar buvo išvyti net trys didieji kunigaikščiai. Suirutė baigėsi tik [[1269]] m., LDK tapus buvusiam Sūduvos kunigaikščiui Traideniui.
|