Lietuvos valstybės susidarymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 26:
XI-[[XII amžius|XII]] a. kryžiaus karuose aktyviai dalyvavę riterių ordinai XII a. II pusėje patyrė keletą lemtingų pralaimėjimų [[musulmonai|musulmonams]]. [[Katalikai|Katalikų]] bažnyčios karinės vienuolijos buvo priverstos trauktis į Europą. Pavaldžių [[Roma|Romos]] popiežiui vienuolijų ([[Teutonų ordinas|Teutonų]], Šv. Jono ir kt.) karinės misijos buvo nukreiptos į [[Rytų Europa|Rytų Europą]]. Pirmiausia buvo užimti pagrindiniai prekybiniai keliai – [[Dauguva|Dauguvos]], [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] ([[Klaipėda]]) upių žiotyse, pastatytos pilys. Sulaukusios visos [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] finansinės – karinės paramos šios vienuolijos sėkmingai įsitvirtino okupuotuose baltų žemėse (net iki XX a.).
 
Pirmasis katalikų bažnyčios karinis ordinas įkurtas [[Baltai|baltų]] žemėse buvo [[Livonijos ordinas]] (Kristaus karinė vienuolija) – [[1202]] m. Tačiau katalikų bažnyčios vienuolijas lydėjusi sėkmė okupuojant [[prūsai|prūsų]] ir [[latviai|latvių]] žemės baigėsi Lietuvoje – [[1236]] m. Ordino kariuomenė buvo sutriuškinta [[žemaičiai|žemaičių]] ir [[kuršiai|kuršių]] karių [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]]. [[12511236]] m., siekdamas stiprinti savo valdžią ir nutraukti konfliktą su [[Livonija]], Mindaugas apsikrikštijo ir karūnavosi [[1253]] m. [[liepos 6]] d. Mindaugo krikšto ir karūnacijos sumanymą padėjo įgyvendinti tuometinis Livonijos ordino magistras [[Andrius fon Štirlandas]], o Mindaugo misijai pas Inocentą IV vadovavo [[Parbus]]. Karūnacijos vieta nežinoma, šaltiniuose minima tik, kad buvo karūnuotas Lietuvoje, pagal tai kai kurie istorikai nusprendė, kad pastovios sostinės Mindaugas neturėjo. Andrius Štirlandas parūpino Mindaugui ir karalienei, jo žmonai Mortai, [[Ryga|Rygoje]] pagamintas karūnas. Vėliau, apie [[1261]] m., Mindaugas nuo krikščionybės atsimetė. Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius krikščionis.
 
Po Mindaugo nužudymo [[1263]] m. valstybėje kilo sumaištis, per kelerius metus žuvo, atsisakė valdžios ar buvo išvyti net trys didieji kunigaikščiai. Suirutė baigėsi tik [[1269]] m., LDK tapus buvusiam Sūduvos kunigaikščiui Traideniui.