Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Kvitas (aptarimas | indėlis)
+info, +ph
Eilutė 1:
[[Image:kretingos_baznycia_isore.jpg|thumb|230px|Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]]
[[Image:kretingos_baznycia_didysis_altorius.JPG|thumb|230px|Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai didysis altorius]]
'''Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia''', - [[Telšių vyskupija]], [[Palangos dekanatas]].
 
eilutė 11 ⟶ 13:
[[1672]] m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla ([[1836]] m. pertvarkyta į valdinę).
 
XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį [[1795]] m. [[liepos 22]] d. konsekravo žemaičių vyskupas [[Antanas Domininkas Tiškevičius]].
[[1908]] m. bažnyčia perstatyta, padidinta (Krokuvos archit. Slavomiro Odživolskio projektas). Kunigas [[Antanas Bizauskas]], [[1912]] m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Vienuoliai vadovavo gimnazijai, auklėjo jaunimą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vienuolynas uždarytas ([[1991]] m. atkurtas), pastatai nusavinti. Klebonas Antanas Puodžiūnas ([[1896]] - [[1980]]) [[1947]] m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo [[1956]] m.
 
[[1907]] - [[1912]] m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais.
[[1950]] m. bažnyčia remontuota. Klebono [[Bronislovas Burneikis|Bronislovo Burneikio]] rūpesčiu [[1982]] m. atstatytas per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] sugriautas bokštas. Klebonas ir [[Telšiai|Telšių]] vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.
 
Kunigas [[Antanas Bizauskas]], [[1912]] m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Vienuoliai vadovavo gimnazijai, auklėjo jaunimą.
[[Kretinga|Kretingoje]] gyveno vienuolis botanikas [[Jurgis Pabrėža]] ([[1771]] - [[1849]]), palaidotas [[Kretinga|Kretingos]] kapinėse, ant jo kapo stovi koplytėlė.
 
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, [[1940]] m. [[liepos 26]] d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. [[1941]] m. [[birželio 26]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. [[1949]] m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą.
 
Klebonas Antanas Puodžiūnas ([[1896]] - [[1980]]) [[1947]] m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo [[1956]] m.
 
[[1950]] m. bažnyčia remontuota.
 
[[19501982]] m. bažnyčia remontuota. Klebonoklebono [[Bronislovas Burneikis|Bronislovo Burneikio]] rūpesčiu [[1982]] m. atstatytas per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir [[Telšiai|Telšių]] vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.
 
Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva [[1933]] m. įrengta Lurdo grota, restauruota [[1989]] m.
 
[[1989]] m. į [[Kretinga|Kretingą]] sugrįžo pranciškonų vienuoliai, ir [[lapkričio 19]] d. jie aukojo pirmąsias Šv. Mišias.
 
[[Kretinga|Kretingoje]] gyveno vienuolis botanikas [[Jurgis Pabrėža]] ([[1771]] - [[1849]]), palaidotas [[Kretinga|Kretingos]] kapinėse, ant jo kapo stovi koplytėlė. Jo garbei šalia bažnyčios [[1993]] m. pastatytas paminklas (skulptorius [[Algirdas Bosas]], architektas [[Saulius Manomaitis]]).
 
==Architektūra==
eilutė 21 ⟶ 37:
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų, [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], su pusapskrite [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] ir aukštu bokštu. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. Yra 7 [[Barokas|barokiniai]] [[wikt:Altorius|altoriai]]. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.
 
==Kultūrinės vertybės==
 
Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis. Netoli šv. Barboros ir šv. Pranciškaus altorių kabo fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai bei pranciškonų vienuoliai.
 
Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta – [[Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia]]. Manoma, kad jau tuomet vargonai buvo nenauji. [[Kaliningradas|Karaliaučiaus]] arba [[Kuršas|Kuršo]] meistrų darbo vargonai buvo suremontuoti ir perdirbti, o ant jų prospekto užrašyti 1744 metai.
 
Po to vargonų prospektas buvo kelis kartus perdažytas, išdekoruotas puošniu polichrominiu tapybiniu dekoru, grindžiamu liaudies tapybos motyvais. [[1899]] m. į šių vargonų jų vietą pastatyti nauji.
Bažnyčiai vargonai perduoti [[2001]] m.
 
[[2003]] m. restauruota vargonų instrumentinė dalis, [[2004]] m. atlikti istoriniai ir bibliografiniai tyrimai, atidengta, konservuota ir atnaujinta vargonų korpuso viršutinės dalies fasado ir abiejų pusių durelių ornamentinė polichromija. Vargonų nugarinė dalis ir šonai nuvalyti, atstatytas dažytas paviršius. Popieriniai registrų pavadinimų užrašai konservuoti ir restauruoti, metaliniai vargonų apkaustai nuvalyti ir konservuoti.
 
<gallery>
Image:kretingos_baznycia_vitrazas.jpg|Bažnyčios vitražas
Image:kretingos_baznycia_koplycia.JPG|Koplyčia
Image:kretingos_baznycia_paminklas_pabrezai.jpg|Paminklas Jurgiui Pabrėžai
</gallery>
 
[[Category:Lietuvos bažnyčios]]