Tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Šalinama: ksh:Dijalägk; smulkūs taisymai
Eilutė 25:
Tikrųjų leksinių dialektizmų grupei priskirtini ir vadinamieji etnografiniai dialektizmai – žodžiai, kurie apibūdina sąvokas, žinomas tik vienos tarmės plote, pavyzdžiui, žemaičių ''kastinys'' „valgis iš suplaktos grietinės“, ''ubladė'' „trobesys, kuriame stovi duonos krosnis ar kur taiso jovalą “; ''parpeliai'' „iš miltų ir bulvių pagaminti kukuliai“, ''priekaktis'' „krosnies dalis“. Daugelis etnografinių tarmybių dabar yra beveik išnykusios iš tarmių leksikos, kadangi jais pavadinami dalykai yra beveik visai išnykę.
 
2. Semantiniai dialektizmai yra žodžiai, kurie turi tik tarmei būdingą reikšmę, pvz.: žemaičių ''brėkšti'' „temti“, ''gerbti'' „tvarkyti, švarinti“, ''kriokti'' „verkti“; rytų aukštaičių ''dangtis'' „stogas“, ''ramu'' „smagu, linksma“; dzūkų ''blakė'' „audimo klaida“, ''kautis'' „peštis“, ''pala'' „pusė paklodės, audžiama iš karto“. Semantiniais dialektizmais laikomi ir tokie žodžiai, kurie pažįstami ir bendrinėje kalboje, ir tarmėje, bet bendrinėje kalboje jie turi mažiau reikšmių, pavyzdžiui, žemaičių ''alsuoti'', ''apačia'', ,,pyzda'' ''nauda'' šalia reikšmių, kurios bendros visoms tarmėms, turi ir tokių, kurios nei kitoms tarmėms, nei bendrinei kalbai nėra būdingos: ''alsuoti'',,pisnoti'' „prisikišus, prisigulus pasakoti“, ''apačia'' „duonkepės krosnies padas“, ''nauda'' „derlius“.
 
== Taip pat skaitykite ==