Vakarų Frankų karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 59:
Po jo mirties karalystės istoriją lydėjo kova tarp [[Karolingų dinastija|Karolingų]] ir [[Robertinai|Robetinų]] ([[Anžu grafystė|Anžu grafų]]) dinastijų. 888 m. Vakarų frankai išsirinko Robertinų kilmės karalių [[Odas Prancūzas|Odą]]. Tačiau didikai, remiami Rytų Frankų, iškėlė kitą kandidatą, Karolį III, kuris užėmė sostą 898 m. Nuo 911 m. šis valdė ir [[Lotaringijos karalystė|Lotaringiją]]. Po šio mirties vėl valdė Robertinai, kol 936 m. Liudvikas IV Užjūrietis neatkūrė Karolingų valdžios.
 
Dėl nuolatinių vidaus konfliktų karalystė labai greitai ėmė skaidytis į atskiras feodalines valstybes, kurių svarbiausios buvo Akvitanijos, Bretanės, Normandijos, Flandrijos kunigaikštystės. Paskutinieji Karolingai valdė tik šiaurės rytines karalystės teritorijas aplink [[Reimsas|Reimsą]]. Piečiau jų viešpatavo Robertinai. Mirus paskutiniajam Karolingui Liudvikui V, Prancūzijos karaliumi buvo išrinktas [[Hiugas Kapetas]] iš Robertinų, ir taip pradėjo [[Kapetingai|Kapetingų dinastiją]].
== Feodalinės valstybės ==
[[vaizdas:Le royaume des Francs sous Hugues Capet-fr.svg|thumb|left|Vakarų Frankų karalystės teritorijos X a. pabaigoje]]
Dėl nuolatinių pilietinių karų Vakarų Frankų karalystė greitai skaldėsi. X a. pabaigoje karalių tiesiogiai kontroliuojamos valdos teapėmė nedideles išsimėčiusias sritis karalystės šiaurėje. Likusiose dalyse nepriklausomi viešpatavo galingi kunigaikščiai ir grafai. Todėl Vakarų Frankų karalystę sudarė šios feodalinės valstybės:
* [[Flandrijos grafystė]]
* [[Vermandua grafystė]]
* [[Normandijos kunigaikštystė]]
* [[Bretanės kunigaikštystė]]
* [[Burgundijos kunigaikštystė]]
* [[Anžu grafystė]]
* [[Akvitanijos kunigaikštystė]]
* [[Gaskonės kunigaikštystė]]
* [[Tulūzos grafystė]]
* [[Gotjė markgrafystė]]
== Valdovai ==
{{Prancūzijos istorija}}
* [[Karolis II Plikagalvis|Karolis Plikagalvis]] (843−877 m.), Romos imperatorius 875−877 m.,
* [[Liudvikas II Mikčius]] (877−879 m.),
* [[Liudvikas III]] (879−882 m.),
* [[Karlomanas II]] (879−884 m.), kartu su Liudviku III,