Klaipėdos senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''[[Klaipėda|Klaipėdos]] senamiestis''' išskirtinis iš visų Lietuvos didžiųjų miestų [[senamiestis|senamiesčių]] savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine gatvių struktūra.

 

== Architektūros paveldas ==

 

Įspūdingosios architektūros likučiai - tai iš Vokiečių ordino laikų likęs taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII-XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentai. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė. Tarp [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] ir Liepų gatvių yra [[1977]] m. senųjų, pokario metais sunaikintų, kapinių vietoje įkurtas [[Klaipėdos skulptūrų parkas|skulptūrų parkas]], vėliau buvo pervadintas [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] vardu.

 

XX a. pradžioje Klaipėdos miesto vertikalias dominantes sudarė bažnyčių bokštai, šiuo metu, tai naujai pastatyti labai negražūs, senamiestį darkantys dangoraižiai bei fabrikų kaminai. Šiandien vietoje per karą ir pokario socializmo statybos laikotarpiu prarastų pastatų kuriamos įvairios miesto plėtros koncepcijos, kurios nenumato sugrąžinti miestui jo istorinės išvaizdos. Ekspertų vertinimu prieš 1945 m. Klaipėdos centras buvo tipiškas šiaurės Europietiškas - Vokiškas miestas, šiuo metu tai įvairių atsitiktinių statinių eklektika. Dauguma statinių yra pastatyti socializmo santvarkos metu ir atspindi šios santvarkos architektūrinį charakterį. Architektas P. Vičkus savo knygoje „Senamiesčių rekonstrukcijos socialiniai ir ekonominiai veiksniai“, teigia, kad „gaivinant senamiestį, pirma būtina užstatyti visas likusias tuščias erdves, atsiradusias karo metu sugriovus ten stovėjusius pastatus“. Kad privalu atkurti buvusįjį užstatymą, yra sakiusi ir savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus viršininkė R. Noreikienė. Tokios nuomonės yra ir dažni miesto svečiai. Pavyzdžiui, 2007 m. vasarą mieste svečiavęsi olandai dienraščiui „Klaipėda“ sakė, „Nustebino dideli tušti plotai miesto centre. Tikriausiai jie dar liko po Antrojo pasaulinio karo? Bet jeigu mes būtume miesto architektai, tai pasistengtume tas tuščias erdves užpildyti senovę imituojančiais pastatais. Statiniai, atsiradę tose vietose, turėtų ne tik priminti senovę, bet ir pralenkti jų aukščiu ir tūriu.” Šiuo metu Klaipėdoje nėra planuojama atstatyti senuosius miesto pastatus, planuojamas miesto augimas statant naujus modernius namus miesto centre, ignoruojant daugumos miestiečių, užsienio svečių bei architektūros ekspertų itin kritišką nuomonę. Tuo tarpu atstačius įspūdingą senamiestį, turistų srautas smarkiai išaugtų ir tai keleriopai padidintų savivaldybės pajamas ir padarytų Klaipėdą klestinčiu miestu. Panašiai atsitiko Vilniuje atstačius ir restauravus senamiestį. Vis garsiau šalies mastu Klaipėdos savivaldybės ir jos paminklosaugininkų veiksmai visuomenėje įvardijami kaip Kultūrinis barbarizmas prieš didžiausias šalies vertybes. Nuolatinis paveldo niokojimas Klaipėdos mieste 2008 m. sukėlė aršią diskusiją LR Seime. Seime ir žiniasklaidoje išsakytos nuomonės aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė neįkainojamo Lietuvos Europietiškojo paveldo naikinimą Klaipėdos mieste.

 

[[Kategorija:Klaipėdos miesto dalys|Senamiestis]]