Bendrinė kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Literatūrinė kalba''' – pavyzdinė, sunorminta, standartinė [[nacija|nacijos]] ar tautos [[kalba]]. Literatūrinė kalba turi 2 formas: rašomąją ir šnekamąją.

Kiekvieno laikotarpio literatūrinė kalba turi savitų [[stilius|stiliaus]], rašybos, [[leksika|leksikos]], [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]], [[fonetika|fonetikos]] ir kitų ypatybių. Nacionaline tapusi ir šnekamąją formą įgijusi literatūrinė kalba neretai vadinama terminu ''bendrinė kalba''. Dalis kalbininkų terminą bendrinė kalba visais atvejais vartoja vietoje termino literatūrinė kalba.

'''Literatūros manifestas''' - idėjinių ir estetinių principų deklaracija, skelbiama besiformuojančios naujos srovės, judėjimo ar grupės vardu.<br />

'''Literatūrinė įtaka''' - vieno rašytojo pažiūrų ir meninio vaizdavimo poveikis kito kūrybai.<br />

'''Literatūros kritika''' - gyvenamojo meto [[grožinė literatūra|grožinės literatūros]] kūrinių nagrinėjimas, aiškinimas ir vertinimas.<br />

'''Literatūros istorija''' - literatūros mokslo šaka, kurios objektą sudaro istorinė chronologinė senosios raštijos ir vėlesnės grožinės literatūros srovių, žanrų, stilių raida bei rašytojų vieta ir vertė šioje raidoje.<br />

'''Literatūros sociologija''' - tarpinė socialinių ir humanitarinių mokslų disciplina, tyrinėjanti literatūros ir socialinės aplinkos santykį.