ATR–Švedijos karas (1600–1611): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lenkijos-Švedijos 1600-1611 m. karas''' buvo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos konfliktų serijos dėl [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių padalinimo, prasidėjusių [[XVI a.]], tęsinys. Kita konflikto priežastis buvo [[zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] kova su dėde [[Karolis IX|Karoliu Sudermanlandiečiu]] dėl Švedijos sosto.

Konflikto ištakos siekė karo prieš Zigmantą laikus Švedijoje, kai [[1593]] m. mirus tėvui Zigmantas Vaza karūnavosi Švedijos karaliumi ir tuo pačiu metu buvo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Po [[1597]]-99[[1599]] m. vykusio pilietinio karo [[Švedija|Švedijoje]] Zigmantas Vaza prarado Švedijos sostą.

Švedijos karaliumi karūnavosi Zigmanto Vazos dėdė [[Karolis IX|Karolis Sudermanlandietis]], kuris [[1601]] m. įsiveržė į Livoniją. Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų dėl Livonijos gynimo, bet neatsiuntė nei kariuomenės, nei pinigų.

Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės [[Jonas Karolis Chodkevičius]] [[1605]] m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie [[Ryga|Rygos]] ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu. Jonui Karoliui Chodkevičiui [[1605]] m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę [[Salaspilio mūšis|Salaspilio mūšyje]] buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki [[1608]] m.

Faktiškai laimėjimu nebuvo pasinaudota, nes krašte virė kova su karaliumi ir kilo [[Zebžidovskio rokošas]]. Pralaimėjęs Salaspilio mūšį Karolis IXSudermanlandietis naujo žygio neberengė. Tuo laikotarpiu su švedais daug kartų buvo sudaromos paliaubos. Vėliau, kai Zigmantas Vaza, neatsisakydamas sosto, ėmė agituoti savo naudai Švedijoje, [[1617]] m. karą atnaujino [[Gustavas Adolfas]], kilo [[Lenkijos-Švedijos karas (1617-1618)|1617-1618 m. karas]].