14:41, 28 kovo 2011 versija taisyti Idioma-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 56 523 keitimai S r2.6.3) (robotas Pridedama: en:West Francia ← Prieš tai darytas keitimas		10:39, 29 kovo 2011 versija taisyti anuliuoti Wejdas (aptarimas \| indėlis) 1 859 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 14: \|valdymo_forma = monarchija \|parlamentas = \|year_start = 843 m. \|year_end = 987 \|year_exile_start = Eilutė 50: \|atstovas2 = }} '''Vakarų Frankų karalystė''' -− istorinė karalystė, viena iš trijų [[Karolingai\|Karolingų]] [[Frankų imperija\|Frankų (Romos) imperijos]] dalių, egzistavusi ~~843-987~~843−987 m. Jos teritorijos užėmė imperijos vakarinę dalį, t. y. didžiąją dalį dabartinės [[Prancūzija\|Prancūzijos]]. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo [[Rytų Frankų karalystė]] ir [[Vidurio Frankų karalystė]]. == Raida == [[Karolis II Plikagalvis]] (~~843-877~~843−877 m.) gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Po Vidurio Frankų karalystės suirimo 855 m., konkuruodamas su Rytų Frankų imperija, jis siekė įgyti kai kurias sritis rytuose, kas jam pavyko 870 m., užimant dalį Lotaringijos ir Burgundijos. 875 m. jis buvo išrinktas [[Šventosios Romos imperijos imperatorius\|Romos imperatoriumu]], tapdamas vieninteliu imperatoriumi iš šios karalystės. Kadangi Frankų (Romos) imperijos idėja nebuvo prarasta, Vakarų frankų karaliai pripažino Romos imperatoriaus valdžią, o šiais imperatoriais visada tapdavo Rytų Frankų karalystės atstovai. 884 m. vienas iš jų, [[Karolis III Storasis]], pasinaudojęs Karlomano mirtimi užėmė Vakarų frankų sostą, paskutinį kartą politiškai suvienydamas imperiją. Po jo mirties karalystės ~~istorija~~istoriją ~~buvo~~lydėjo ~~lydima kovos~~kova tarp [[Karolingų dinastija\|Karolingų]] ir [[Robertinai\|Robetinų]] ([[Anžu grafystė\|Anžu grafų]]) dinastijų. 888 m. Vakarų frankai išsirinko Robertinų kilmės karalių [[Odas Prancūzas\|Odą]]. Tačiau didikai, remiami Rytų Frankų, iškėlė kitą kandidatą, Karolį III, kuris užėmė sostą 898 m. Nuo 911 m. šis valdė ir [[Lotaringijos karalystė\|Lotaringiją]]. Po šio mirties vėl valdė Robertinai, kol 936 m. Liudvikas IV Užjūrietis neatkūrė Karolingų valdžios. Dėl nuolatinių vidaus konfliktų karalystė labai greitai ėmė skaidytis į atskiras feodalines valstybes, kurių svarbiausios buvo Akvitanijos, Bretanės, Normandijos, Flandrijos kunigaikštystės. Paskutinieji Karolingai valdė tik šiaurės rytines karalystės teritorijas aplink [[Reimsas\|Reimsą]]. Piečiau jų viešpatavo Robertinai. Mirus paskutiniajam Karolingui Liudvikui V, Prancūzijos karaliumi buvo išrinktas [[Hiugas Kapetas]] iš Robertinų, ir taip pradėjo [[Kapetingai\|Kapetingų dinastiją]]. == Valdovai == * [[Karolis II Plikagalvis\|Karolis Plikagalvis]] (~~843-877~~843−877 m.), Romos imperatorius ~~875-877~~875−877 m., * [[Liudvikas II]] (~~877-879~~877−879 m.), * [[Liudvikas III]] (~~879-882~~879−882 m.), * [[Karlomanas II]] (~~879-884~~879−884 m.), kartu su Liudviku III, * [[Karolis III Storasis\|Karolis II Storasis]] (~~884-887~~884−887 m.), Romos imperatorius ~~881-888~~881−888 m., * [[Odas Prancūzas]] (~~888-898~~888−898 m.), * [[Karolis III Naivusis]] (~~893-923~~893−923 m.), iki 898 m. kartu su Odu, * [[Robertas]] (~~922-923~~922−923 m.), * [[Raulis]] (~~923-936~~923−936 m.), * [[Liudvikas IV Užjūrietis]] (~~936-954~~936−954 m.), * [[Lotaras]] (~~954-986~~954−986 m.), * [[Liudvikas V]] (~~986-987~~986−987 m.) [[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]]

Vakarų Frankų karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų