Orleano karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 50:
|atstovas2 =
}}
'''Orleano karalystė'''
Vėlesniu laikotarpiu dar vadinta '''Burgundijos karalyste'''.
== Raida ==
Paryžiaus karalystė suformuota po [[Chlodvigas I|Chlodvigo I]]
561 m. mirus Suasono karaliui [[Chlotaras I|Chlotarui]], karalystė buvo vėl atkurta, ir Orleano karaliumi tapo šio sūnus [[Gontranas I]]. Kadangi be buvusių Orleano žemių jis valdė ir senosios [[Burgundų karalystės]] teritorijas (į Frankų valstybę įjungtas 524 m.), ilgainiui ši karalystė dar tapo žinoma kaip Burgundijos karalystė. Gontranas siekė taikos, bet dukart bandė iš [[vestgotai|vestgotų]] nesėkmingai atimti Septimaniją (585 ir 589 m.). Po Gontrano mirties 592 m. Burgundija atiteko [[Austrazija|Austrazijos]] [[Childebertas II|Childebertui II]], bet jis pats mirė 595 m., ir karalystę paveldėjo jo jaunesnysis sūnus [[Teodorikas II]] (
Iš pradžių Teodorikas kartu su broliu Austrazijos karaliumi Teodebertu kovojo prieš [[Neustrija|Neustriją]], bet vėliau du broliai susipyko. Tą kovą kurstė ir jų senelė [[Brunhilda]], kuri išvyta iš Teodeberto rūmų, įtikinėjo Teodoriką jį nuversti ir
Šio nepilnametystės laikais iškilo mažordomų (rūmų valdytojų) institucija, susijusi su Varnachu, Rado ir Pepinu Ladeniečiu ir kitais asmenimis, kurie norėjo atiduoti valdžią Neustrijos [[Chloteras II|Chloterui II]], kad būtų nuversta regentė Brunhilda. [[613]] m. Chloteras II įvykdė perversmą, kurio metu regentė ir 10 metų karalius buvo nužudyti. Nuo tada Orleano karalystė tapo neatskiriama Neustrijos dalimi. Nepaisant to, Neustrijos karaliai dažnai kartu tituluodavosi ir Burgundijos karaliais.
== Karaliai ==
* [[Chlodomiras]], 511–524 m., karalystė panaikinta,
* [[Gontranas I]], 561–592 m.,
* [[Childebertas II]],
* [[Teodorikas II]],
* [[Sigebertas II]], 613 m.
[[Kategorija:Frankų imperijos sritys]]
|