Juozas Lomanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 403 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
(rv)
| motina =
| vaikai =
| veikla = filosofas, teologas, kunigas, publicistas, vertėjas
| sritis =
| įstaigos =
 
== Biografija ==
[[1923]] m. baigė [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]] ir buvo įšventintas į kunigus. [[1924]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] (dabar VDU) baigė teologiją ir įgijo teologo specialybę. Nuo [[1930]] m. dirbdamas [[kapelionas|kapelionu]] [[Utenos gimnazija|Utenos gimnazijoje]] dėstė apologetiką (krikščionybės tiesų gynimas nuo kitų religijų), dogmatiką, teologiją ir lotynų kalbą. Mokiniams [[kapelionas]] pasakodavęs apie [[Europa|Europos]] sumodernėjimą, žmonių sumaterialėjimą. Jam čia dirbant, [[rekolekcijos|rekolekcijas]] vesdavo jo pakviesti kunigai – iš [[Šėta|Šėtos]] kunigas [[Jurgis Tilvytis]] - Žalvarnis, iš [[Panevėžys|Panevėžio]] – kunigas [[Alfonsas Lipniūnas]]. J. Lomanas rėmė [[ateitininkai|ateitininkų]] veiklą ir dėl nesutarimų su tuometine taryba. [[1931]] m. [[balandžio 13]] d. buvo atleistas iš pareigų. [[1933]]–[[1935]] m. J. Lomanas kunigavo [[Grūžiai|Grūžiuose]], o [[1936]]–[[1939]] m.– [[Sudeikiai|Sudeikiuose]]. [[1944]]–[[1950]] m. klebonavo [[Pasvalys|Pasvalyje]]. [[1952]] m. [[liepos 22]] d. buvo suimtas ir išvežtas į [[Sibiras|Sibirą]] dėl to, kad buvo ramaus būdo, nesikišo į politinius dalykus ir buvo knygos ir plunksnos žmogus. [[1956]] m., peržiūrėjus bylas, buvo atleistas nuo tolesnio kalinimo, grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Čia vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] jį paskyrė dirbti [[altarista]] [[Linkuva|Linkuvoje]], kur [[1959]] m. kovą J. Lomanas mirė. Palaidotas [[Vabalninkas|Vabalninko]] bažnyčios šventoriuje.
[[1923]] m. baigė [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], [[1924]] m. – [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą.
<ref>[http://www.saule.utena.lm.lt/istorija/saules_istorija.doc Saulės gimnazijos istorija]</ref>
<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm Utenos enciklopedija]</ref>
<ref>[http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=604&Itemid=65 Fraternitas Sacerdotalis Sancti Pii Decimi, FSSPX. Apie autorių]</ref>
 
== Asmenybė ==
Dirbo [[Utenos gimnazija|Utenos gimnazijos]] kapelionu, kunigavo [[Grūžiai|Grūžiuose]], [[Sudeikiai|Sudeikiuose]], [[Antalieptė]]je. [[1952]]–[[1956]] m. kalėjo [[Sibiras|Sibiro]] lageriuose.
Juozas Lomanas optimistiškai tikėjęs katalikiškosios kultūros [[Renesansas|Renesansu]], nes matė tikėjime tvirtą [[Bažnyčia|Bažnyčią]], vedamą [[popiežius|popiežiaus]], kuri nebijo pasaulio ir nepasiduoda jo ideologijoms.
Didelį dėmesį skyrė krikščioniškajai kultūrai. Ją suprasdamas kaip [[Europa|Europos]] būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. [[Krikščionybė|Krikščionybės]] įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę.
Domėjosi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis, įrodinėjo sielos nemirtingumą.<ref>[http://www.lkbkronika.lt/de/index.php?option=com_content&view=article&id=509:issue-no-65&catid=35:chronicles&Itemid=400]</ref>
 
== Mokslinė veikla ==
Tyrinėjo [[Europa|Europos]] dvasinę krizę, ją laikė visų žmogaus nelaimių priežastimi. Pabrėžė moderniųjų filosofinių idėjų neigiamą įtaką krikščioniškajai kultūrai. Krikščionybę suprato kaip Europos būties esminę dalį, jos dvasinį matmenį. [[Krikščionybė]]s įtakos silpnėjimą traktavo kaip dvasinių orientyrų praradimą, grįžimą į prigimtinę gyvūnišką būklę. Nagrinėjo žmogaus psichikos problemas, įrodinėjo sielos nemirtingumą. <ref>{{VLE|XIII|- 582||Juozas Lomanas}}</ref>
Savo filosofines žinias kunigas J. Lomanas panaudojo tikėjimui ginti, aktyviai bendradarbiaudamas katalikiškoje spaudoje.
[[1922]] m. rašė apologetinius straipsnius [[Draugija (žurnalas)|„Draugijos“]] žurnalui apie [[Immanuel Kant|Kanto]] filosofiją „Kantizmas ir modernizmo pasaulėžiūra“.
[[1923]] m. iš vokiečių kalbos į lietuvių išvertė prof. Fr. Savickio knygą „Gyvenimo prasmė“.
[[1929]]–[[1932]] m. [[Tiesos kelias|„Tiesos kelyje“]] paskelbė straipsnių seriją „Quo vadis, modernioji Europa?“ („Kur eini, modernioji Europa?“) apie šiuolaikinės Vakarų civilizacijos krizę. [[1932]] m. šie straipsniai buvo išleisti atskira knyga.
[[1937]] m. antroji autoriaus knyga „Sielos problema“, kurioje filosofiniu požiūriu ginamas sielos nemirtingumas, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys. Taip pat domimasi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis. Straipsniai skelbti periodikoje.<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm]</ref>
 
==Straipsniai==
• [[Jonas Naujokas]], Lomanas, [[2005]]–[[2006]]
2006 08 13
[[Jonas Naujokas, Knygos recenzija // „Naujasis Židinys–Aidai“ [[2005]] [[birželis]], Nr. 6, p. 286.]]
Lomanas, Juozas, [[„Quo vadis, modernioji Europa?“]], II laida, [[Kaunas]]: VšĮ „Laetitia“, 2005, 338 p., 1000 egz.
I šios knygos leidimas pasirodė [[1932]] m. [[Nerija Putinaitė]] ją išsamiai analizavo [[„Šiaurės Atėnų tremtiniai“]]. Anuomet tai buvo pirma tokio masto knyga, skirta [[Europa|Europos]] dvasinės ir socialinės raidos rūpesčiams aptarti. Smalsu skaityti šiandien kiek naivoką, ne tik politinio korektiškumo, bet ir postmodernios patirties nepaliestą tekstą – pasirodo, diagnozės būta tikslios, bet nepasiteisino autoriaus viltys, kad krikščionybė vėl suklestės, o drauge su ja ir [[Europa]]. Šaukštas dvokiančio deguto – leidėjų (nuo [[Katalikų bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] atkritusių arkivyskupo [[Marcel Lefebvre|Marcel'io Lefebvre‘o]] sekėjų) užrašas ant ketvirtojo viršelio, klastojantis [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] mintį. Šv. Tėvas kalba ne apie [[Bažnyčia|Bažnyčios]], o apie [[Europa|Europos]] kultūros „tylią apostazę“.
<ref>[http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=300&Itemid=66]</ref>
•Iš [[Vygantas Vareikis|Vyganto Vareikio]] ([[Klaipėdos universitetas]]) straipsnio [[„Holokausto prielaidos. Antisemitizmas Lietuvoje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje“]]
Kunigo J. Lomano knygoje ([[„Quo vadis modernioji Europa?]] Kaunas, 1932. P. 144.) liberalios reformos po [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] (kuriomis pasinaudojo [[„Judo vaikai“]]) buvo siejamos su masonijos (t. y. žydijos) siekimu sunaikinti krikščioniškąsias vertybes ir [[Kristaus bažnyčia|Kristaus bažnyčią]] bei su masių skurdinimu ([[„Žydija vadovauja pasaulio masonijai“]]) 146. Žydai buvo kaltinami ir bolševikų revoliucijos [[Rusija|Rusijoje]] organizavimu.
<ref>[http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/Naciu%20okupacija/Holokausto%20prielaidos/Vareikis.%20Antisemitizmas/V.%20Vareikio%20tyrimas.pdf]</ref>
•Kitame straipsnyje (aut. nežinomas) panaudoti panašūs fragmentai iš J. Lomano knygos ?
Kunigo J. Lomano knygoje liberalios reformos po [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] (kuriomis pasinaudojo [[„Judo vaikai“]]) buvo siejamos su masonierijos siekimu sunaikinti krikščioniškąsias vertybes ir [[Kristaus bažnyčia|Kristaus bažnyčią]] bei su masių skurdinimu ([[„Žydija vadovauja pasaulio masonijai“]]).
 
==Trumpi knygų aprašymai==
[[Tarpukario Lietuva|Tarpukario Lietuvos]] filosofas ir publicistas kunigas Juozas Lomanas knygoje [[„Quo vadis, modernioji Europa?“]] („Kur eini, modernioji Europa?“) peržvelgia krikščioniškosios [[Europa|Europos]] susikūrimo ir jos nuosmukio istoriją, atskleisdamas pražūtingą moderniųjų filosofinių idėjų įtaką visai [[Vakarų civilizacija|Vakarų civilizacijai]]. Joje aptariamos problemos šiandien, po 70 metų, yra dar aktualesnės. [[Europa]] pergyveno [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] audrą, [[komunizmas|komunizmo]] siautėjimą, klestinti neapykanta, pavydas, egoizmas, beprasmiškumas – tai įvykę po to, kai religija buvo pašalinta iš viešojo gyvenimo. <ref>[http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=589&Itemid=65]</ref>
Antrojoje knygoje [[„Sielos problema“]] yra daug pesimistinių gaidų apie sielos nemirtingumo [[falsifikavimas|falsifikavimą]]. Čia tyrinėjami sapnai, aiškiaregystės, antgamtiškos jėgos, pateikiami įdomūs tų laikų metapsichikos tyrimų duomenys.
Abi šios knygos išleistos kunigavimo mūsų krašte metais.
Anot Juozo Lomano, žmogaus kūryba gali būti vaisinga tik tuomet, kai kūrybos galios gauna naujų gaivinančių syvų iš viršžmogiškosios sferos. Išleidus iš akių svarbiausią kūrybos šaltinį ir galutinį gyvenimo tikslą [[Dievas|Dievą]], kas, aišku, yra ne pačioj individo prigimtyje, sustoja tikrosios pažangos procesas. Tada prasideda žmogaus asmenybės skilimas. Šitokios dvasios krizės tegalima išvengti tik tuomet, kai bus laikomasi visos buities šaltinio, [[Dievas|Dievo]], kuris užbrėžė žmogui kūrybos tikslą ir, svarbiausia, įkvėpė veikimo tvarką.
 
== Bibliografija ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
==Nuorodos==
# http://www.saule.utena.lm.lt/istorija/saules_istorija.doc
# http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/lpersonos.htm
# http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=604&Itemid=65
# http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=589&Itemid=65
# http://www.europeana.eu/portal/record/09419/603F82060C7B1DEF27A503D816449B4700F3384F.html
# http://www.lkbkronika.lt/de/index.php?option=com_content&view=article&id=509:issue-no-65&catid=35:chronicles&Itemid=400
 
{{DEFAULTSORT:Lomanas, Juozas}}
[[Kategorija:Lietuvos teologai]]
[[Kategorija:Lietuvos kapelionai]]
<ref>[http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/48/217-219.pdf Habilitacijos procedūra.]</ref>
4

pakeitimai