Kinijos-TSRS santykių lūžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
Nuo [[1965]] m., kai Kinijos-SSRS santykių lūžis buvo viešai pripažintas faktas, santykiai tarp Kinijos ir SSRS buvo praktiškai nutrūkę. Kinija tuo metu palaikė glaudžius santykius tik su [[Albanija]] ir Indonezijos maoistų komunistų partija, kuri ilgainiui buvo sunaikinta, įvykdžius karinį perversmą 1965 metais. Kinijos-SSRS santykių lūžis tapo atvira konfrontacija tarp valstybių. [[1967]] m. sausio mėnesį Raudonieji Saugai užėmė SSRS ambasadą Pekine. Iki tol buvę prasti santykiai buvo visiškai įšaldyti.
 
Kinų- Tarybų sąjungos konfrontacija peraugo į konfliktą tarp valstybių. Diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti. Kinija iškėlė bendros sienos klausimą. [[XIX amžius|XIX amžiuje]], [[Rusija|Rusiją]] valdant carui, Kiniją valdžiusi nusilpusi [[Čing dinastija|Čingų dinastija]] buvo priversta pasirašyti Kinijai nenaudingą sienos sutartį. Kiniją neiškėlė specifinių teritorinių reikalavimų, tačiau sovietaiTarybų sąjunga suprato tai, kad sienų sutartis buvo neteisinga. Tarybų sąjunga atsisakė diskutuoti šia tema.
 
Sekančiais metais Kinijoje [[Kultūrinė revoliucija]] pasiekė savo piką. KaikurioseKai kuriose šalies vietose kilo pilietinio karo pavojus. Situacija buvo stabilizuota tik rugpjūčio mėnesį, kai Mao Dzedunas įsakė armijai stabilizuoti padėtį. Galiausiai didžiausios galimos grėsmės šalies viduje buvo neutralizuotos. Viena iš to priežasčių buvo tai, jog Mao suvokė, kad Kinija strategiškai izoliuota ir pažeidžiama.
 
[[1968]] m. Tarybų sąjunga sustiprino savo karines pajėgas palei Kinijos sieną, ypač palei [[Sindziangas|Sindziango]] provincijos sieną, kur buvo numalšintas separatistinis judėjimas. Nors [[1964]] m. Kinija susprogdino savo pirmąjį atominį ginklą, tačiau jos karinė galia tuo metu buvo nepalyginamai menkesnė, nei SSRS. [[Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas|Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktai]] pastoviai atsirasdavo iki pat [[1969]] m. Ginkluoti susirėmimai prasidėjo Usurio upėje Damanskio saloje.
Eilutė 43:
[[Vaizdas:Nixon Mao 1972-02-29.png|thumb|1972 m. Mao Dzeduno ir Ričardo Niksono susitikimas]]
 
Iki [[1970]] metų Mao Dzedunas suprato, kad jis negalės vienu metu kovoti su JAV ir SSRS bei vidine opozicija Kinijoje. Tais metais, nepaisant to fakto, kad pilnu pajėgumu vyko [[Vietnamo karas]], o Mao stipriai kritikavo Jungtines Valstijas, Mao nusprendė, kad jei SSRS yra stipresnis priešas KiniajaiKinijai dėl savo geopolitinio artumo, tai kaip atsvara galėtų būti bendradarbiavimas su JAV.
 
[[1971]] m. Pekine apsilankė Henris Kissindžeris ir padėjo pamatą Ričardo Niksono vizitui į Kiniją [[1972]] m. vasario mėnesį. Nors Tarybų sąjunga buvo pasipiktinusi tačiau suorganizavo susitikimą su Niksonu ir taip sukūrė trišalį bendradarbiavimą tarp Pekino, Maskvos ir [[Vašingtonas|Vašingtono]]. Taip buvo užbaigtas sunkiausias laikotarpis Kinijos ir SSRS santykiuose.