Hermanas Perelšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12:
Grįžęs į Lietuvą, 1956 - [[1960]] m. Valstybinėje konservatorijoje [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo koncertmeisteriu ir kartu mokėsi - [[1959]] m. su pagyrimu baigė minėtos mokslo įstaigos neakivaizdinio skyriaus doc. [[Klemensas Griauzdė|Klemenso Griauzdės]] choro dirigavimo klasę. 1960 - [[1964]] m. dėstė dirigavimą [[VPI|Vilniaus pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje, o nuo 1964 iki [[1979]] m. buvo [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas. „Ąžuoliuke“ ir aukštosiose mokyklose išugdė būrį talentingų jaunųjų choro dirigentų.
[[1959]] m. rudenį Vilniuje suorganizavo berniukų chorą, kurį per kelis dešimtmečius išaugino į pavyzdingą vaikų ir jaunuolių choro studiją „Ąžuoliukas". Be daugelio dainų, su berniukais ir jaunuoliais parengė ir sudėtingų kūrinių: G. Pergolesi „Stabat Mater", [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] kantatą „Magnificat", B. Britteno „Kalėdinių giesmių apeigos" ir „Missa brevis", H. Purcello operą „Didona ir Enėjas", [[Jozefas Haidnas|J. Haydno]] oratoriją „Metų laikai", G. Faurė
Su „Ąžuoliuku" dalyvavo pasaulinėse konferencijose ISME [[Maskva|Maskvoje]] vaikų muzikinio ugdymo klausimais, koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose bei festivaliuose pelnė daug pirmųjų vietų ir įvairių apdovanojimų. „Ąžuoliuko“ pavyzdžiu berniukų chorų atsirado ir kituose Lietuvos miestuose.
| |||